Joniškio valsčius (Šiaurė)
| Joniškio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Joniškis |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Joniškio valsčius (rus. Янишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Joniškis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis valsčiaus perduota Ziniūnų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6339 | 631 kiemas [2] | 7 seniūnijos | 60 | |
| 1923 m.[3] | 428 | 15 639 | 3376 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
300 | 8 apylinkės [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Bertaučiai | Bertaučių apylinkė |
| Daunorava | Daunoravos apylinkė |
| Duobėdžiai | Duobėdžių apylinkė |
| Gudaičiai | Gudaičių apylinkė |
| Paudruvė | Paudruvės apylinkė |
| Skribakiai | Skribakių apylinkė |
| Svirpliai | Svirplių apylinkė |
| Žadvainiai | Žadvainių apylinkė |
| Iš viso: | 8 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 15 639 žmonės:[6]
- Lietuviai – 84,73% (13251);
- Žydai – 6,25% (978);
- Latviai – 6,24% (976);
- Rusai – 1,45% (227);
- Vokiečiai – 0,5% (78);
- Lenkai – 0,4% (63);
- Kiti – 0,42% (66).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1893 | Paudruvė | Juozas Bertulis, muzikas | 1969 |
| 1894 | Slėpsniai | Povilas Norkūnas, komunistas | 1941 |
| 1899 | Gasčiūnai | Pranas Vainauskas, teisininkas | 1994 |
| 1902 | Giminėnai | Jonas Grinius, menotyrininkas | 1980 |
| 1909 | Milvydžiai | Albinas Briedis, žurnalistas | 1941 |
| 1909 | Poškai | Karolis Jackus, tapytojas | 1997 |
| 1926 | Spirakiai | Jonina Lipskienė, kalbininkė | |
| 1927 | Drąseikiai | Elena Gaputytė, skulptorė | 1991 |
| 1932 | Laukaičiai | Alfonsas Algimantas Mitrikas, sociologas, ekonomistas | |
| 1932 | Šimkūnai | Juozas Galkus, grafikas | |
| 1934 | Dargaičiai | Stanislovas Čepinskis, smuikininkas | 2014 |
| 1936 | Vaineikiai | Simas Karaliūnas, kalbininkas | 2015 |
| 1937 | Skribakiai | Vytautas Bareikis, fizikas | 1995 |
| 1937 | Rubežninkai | Steponas Čiuberkis, agronomas | |
| 1939 | Medikuičiai | Jonas Vytautas Bruveris, muzikologas | 2023 |
| 1943 | Vaineikiai | Bronius Karaliūnas, inžinierius | |
| 1943 | Juodžiai | Algirdas Juozas Motuzas, agronomas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23–24
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys