Nanajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nanajai
Gyventojų skaičius 17 000
Populiacija šalyse Flag of Russia.svg Rusija - 12 160
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija - 4 640
Kalba (-os) nanajų, rusų, kinų
Religijos šamanizmas, stačiatikybė
Giminingos etninės grupės evenai, evenkai, oročonai, mandžiūrai

Nanajai (нанай, нани), seniau – goldai (гольды) – Tolimųjų Rytų tauta, gyvenanti Rusijoje (Chabarovsko kr.) ir Kinijoje (Heilongdziange), Amūro žemupio pakrantėse, taip pat prie Usūrio ir Sungario upių. Populiacija – apie 17 tūkst. žmonių. Kalba nanajų kalba, priklausančia tungusų-mandžiūrų kalbų šeimai.

Rusijoje nanajai gyvena Amūro pakrantėse ir jo baseine, daugiausia tarp Chabarovsko ir Komsomolsko prie Amūro, taip pat rytiniame Usūrio krante. Dauguma nanajų išpažįsta vietinį šamanistinį tikėjimą, dalis – stačiatikiai. Nuo seno tradiciškai verčiasi žvejyba, medžiokle, nuo XVIII a. padėjo verstis ir žemdirbyste, gyvulininkyste.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytiniai šaltiniai apie Amūro žemupio tautas egzistuoja nuo XVII a. Aprašyti Jerofėjaus Chabarovo ir kitų keliautojų. Yra nuomonė, kad šaltiniuose minimi diučerai galėję būti nananjai, tačiau labiau tikėtina, kad tai buvusi džiurdženams gimininga tauta. Tuo tarpu nanajais galėję būti šaltiniuose minimi ačanai ir natkai.