Arumunai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arumunai
ValacosDeMacedonia--bulgariaherpeopl00monr.png
Gyventojų skaičius 100 - 250 tūkst.[1]
Populiacija šalyse Flag of Romania.svg Rumunija:
   19 409 400[2]

Flag of Greece.svg Graikija:
~200 000
Flag of Albania.svg Albanija:
~200 000
Flag of Romania.svg Rumunija:
26 500
Flag of Serbia.svg Serbija:
~15 000
Flag of Bulgaria.svg Bulgarija:
~10 000
Flag of Macedonia.svg Makedonija:
9695

Kalba (-os) arumunų, vietinės kalbos
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės rumunai, megleno rumunai, moldavai, ilyrai

Arumunai (Armânji, Rromânji) – Balkanų pusiasalyje gyvenanti etninė grupė, kalbanti arumunų kalba (labai artima rumunų kalbai). Populiacija nėra tiksliai nustatyta (dažnai priskaičiuojami rumunams arba kitoms vlachų etninėms grupėms), turėtų būti tarp 100 ir 250 tūkst. žmonių. Gyvena daugiausia šiaurinės Graikijos regionuose (Epyre, Makedonijoje, Tesalijoje), pietryčių Albanijoje, Makedonijoje, vietomis Serbijoje, Bulgarijoje. Rumunijoje taip pat gyvena nemažai arumunų kilmės žmonių, tačiau didelė dalis save laiko rumunais.

Arumunų kilmė nėra gerai žinoma. Plačiausiai paplitusi teorija, kad jie yra romanizuoti trakai ir ilyrai. Pasak vienų tyrinėtojų, arumunai iki VII a. gyveno greta rumunų, pasak kitų – jie yra pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių piemenų etninės ir teritorinės grupės. XVIII–XIX a. didesnių tautų buvo priversti keltis į šiaurę, didelė dalis apsigyveno Rumunijoje. XIX a. pr. pradėjo formuotis tautinė savimonė, 1905 m. arumunai Osmanų imperijoje pripažinti kaip atskira tauta[3].

Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1] Council of Europe Parliamentary Recommendation 1333(1997)
  2. visi duomenys neskaičiuojant moldavų
  3. Arumunai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002