Etniniai musulmonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Muslimanai
Gyventojų skaičius ~100 000
Populiacija šalyse Juodkalnijos vėliava Juodkalnija:
24 625 (2003)

Kroatijos vėliava Kroatija:
19 677 (2001)
Serbijos vėliava Serbija (be Kosovo):
19 503 (2002)
Slovėnijos vėliava Slovėnija:
10 467 (2002)
Makedonijos vėliava Makedonija:
2 553 (2002)

Kalba (-os) serbų-kroatų, makedonų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės torbešai, goranai, bosniai, kiti pietų slavai

Muslimanai (serb. muslimani, муслимани 'musulmonai') – etninė slavų, išpažįstančių islamą, grupė buvusioje Jugoslavijoje, išlaikiusių slavų kalbą ir slavišką savimonę.
Pažodžiui išverstas pavadinimas muslimanai reiškia tiesiog 'musulmonai'.

Jugoslavijos Socialistinėje Federacinėje Respublikoje muslimanais oficialiai vadino slavus musulmonus. Jie buvo viena svarbiausių gyventojų grupių Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dabar, po Jugoslavijos suirimo, ši grupė Bosnijoje ir Hercegovinoje oficialiai vadinama bosniais. Tačiau dalis jų ir toliau savo laiko muslimanais, o ne bosniais. Dalis slavų musulmonų yra goranai, torbešai ar pomakai. Torbešai ir goraniai daugiausia gyvena Bulgarijoje, taip pat dalis jų gyvena Graikijoje ir Turkijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal konstituciją Jugoslavijos SFR buvo pripažįstama:

  • tautos (serb. narodi) – tautos, kurios tiesiogiai nurodytos konstitucijoje, jos turėjo tam tikrų privilegijų.
  • „tautybės“ (serb. narodnosti) – tautos, kurios Jugoslavijoje egzistavo kaip tautinės mažumos.

Austrijos-Vengrijos imperija oficialiai įvedė terminą bosniak (liet. bosnis), reiškusį slavą musulmoną, kuris gyvena Bosnijoje. Iki tol šiuo žodžiu vadino bet kuriuos Bosnijos gyventojus, nepriklausomai nuo jų tautybės ar religijos.
Jugoslavijoje XX a. 7-tą dešimtmetį vyko ginčai dėl bosnių. Daug bosnių komunistų teigė, kad Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai yra vietiniai slavai, ir turi būti pripažinti tauta. Tačiau pavadinimą musulmonai atmesdavo.

1968 m. Jugoslavijos konstitucija buvo pataisyta. Kaip kompromisas į ją įtraukta nauja etninė grupė – „musulmonai kaip tautai“. Jie vadinti musulmonais, bet ne bosniais. Bosniai Jugoslavijos politiką dėl „musulmonų kaip tautos“ laikė neatsižvelgiančia į jų kaip bosnių tapatybę ir neigiančia ją, nes toks terminas bosnius apibūdino kaip religinę, bet ne etninę grupę.[1]

Po 1990 m. daugelis tų žmonių (apie 2 mln.), daugiausia gyvenusių Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Sandžako regione imti vadinti etniniais bosniais (bošnjaci, vns. bošnjak). Tačiau dalis tokių žmonių, ypač už Bosnijos ribų, toliau vadinasi senuoju pavadinimu muslimanai.

Muslimanų paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Serbijoje per 2002 m. gyventojų surašymą, apėmusį Centrinę Serbiją ir Voivodiną (bet ne Kosovą), buvo užregistruoti 19 502 muslimanai ir 136 087 bosniai.[2].
  • Juodkalnijoje 2003 m. gyventojų surašymo metu 24 625 (3,97%) gyventojų užsirašė muslimanais, o 48 184 (7,77%) – bosniais.
  • Makedonijoje 2002 m. gyventojų surašymo metu 2 553 (0,13%) gyventojų užsirašė muslimanais, o 17 018 (1,15%) – bosniais.[3] Iki 1990 m. daugelis pomakų ir torbešų irgi buvo registruojami kaip muslimanai.
  • Kroatijoje apie 20 tūkst. gyventojų užsirašė muslimanais, apie 20 tūkst. – bosniais, dar apie 10 tūkst. – kroatais, nors išpažįsta islamą.
  • Slovėnijoje 2002 m. gyventojų surašymo metu 10 467 gyventojų užsirašė muslimanais, o 21 542 – bosniais, o 8 062 – bosniečiais.[4]

Susijusios temos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]