Tarasas Ševčenka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka
ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко
Taras Shevchenko selfportrait oil 1840.jpg
Gimė: 1814 m. kovo 9 d.
Morynciai, Kijevo gubernija, Rusijos imperija
(dabartinė Čerkasų sritis, Ukraina)
Mirė: 1861 m. kovo 10 d. (47 metai)
Peterburgas, Rusijos imperija
Tautybė: ukrainietis
Pilietybė: Rusijos imperija
Veikla: poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas.
Išsilavinimas: Imperatoriaus menų akademija, Sankt Peterburgas
Commons-logo.svg Vikiteka: Tarasas ŠevčenkaVikiteka
Parašas
Taras Shevchenko’s signature.gif

Tarasas Hryhorovyčius Ševčenko (ukr. Тара́с Григо́рович Шевче́нко, taip pat žinomas kaip Kobzar ukr. Кобзар; 1814 m. kovo 9 d. Morynciuose, Rusijos imperijoje dab. Ukrainos Čerkasų sritis – 1861 m. kovo 10 d. Peterburge, Rusijos imperija) – ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas. Imperatoriaus menų akademijos akademikas (1860 m.). Kūrė ukrainiečių ir rusų kalbomis. Jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu.

Gimė baudžiauninkų šeimoje. 1823 m. neteko mamos, o 1825 m. ir tėvo. Būdamas 14-kos metų amžiaus pradėjo tarnauti dvarininko namuose. 18281831 m. su savo ponu V. Engelhartu buvo Vilniuje. Vilniaus universitete mokėsi dailės pas Joną Rustemą; tapo 1831 m. sukilimo liudininku.

1831 m. persikrausto į Peterburgą. Ten T. Ševčenka susitiko žemietį menininką Sotenką. Šis supažindino Tarasą su kitais menininkais, kurie pastebėjo jaunuolyje slypintį talentą ir pradėjo ruoštis išpirkti jį iš baudžiavos. Tuo rūpinosi įžymūs menininkai K. Briulovas ir A. Venecianovas ir poetas V. Žukovskis. Jie netrukus dvarininkui sumokėjo 2500 rub. ir 1838 m. T. Ševčenka iš baudžiavos buvo išpirktas. Tais pačiais metais jis įstojo į Imperatoriaus menų akademiją, kurią baigė 1845 m.

Už priklausymą slaptai „Kirilo ir Metodijaus“ draugijai ir maištingus eilėraščius buvo nuteistas tremčiai Orenburge, kur gyveno 18471857 m.

Istorinės tematikos kūryboje atskleidžiama ukrainiečių tautos kova su nutautinimu. Palaikė Ukrainos valstybės nepriklausomybės idėją.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Taraso Ševčenkos skulptūra, saugoma Luhansko Nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete (skulptorius Nikolajus Šmatko)

.

Poezija:

  • «Кобзар» (1840)
  • «Гайдамаки» (1841)
  • «Гамалія» (1844)
  • «Іван Гус» («Єретик») (1845)
  • «Наймичка»(1845)
  • «Кавказ»(1845)
  • «І мертвим, і живим…»(1845)
  • «Заповіт»

Poemos:

  • «Княжна»
  • «Варнак»
  • «Іржавець»
  • «Чернець»
  • «Москалева криниця»

(сите 1847–1850) jis axuje

Dramaturgija:

  • «Назар Стодоля»

Baladės:

  • «Причинна» (1837)
  • «Тополя» (1839)
  • «Утоплена» (1841)

Atmintis[taisyti | redaguoti kodą]

Paminklai[taisyti | redaguoti kodą]

Memorialinės lentos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra keletas memorialinių lentų garsiam poetui ir dailininkui atminti.

Ukrainoje – Piriatino mieste, kur T. Ševčenka kelis kartus lankėsi 18431859 m.

Rusijoje – Sol-Ilecko mieste, Orenburgo srityje, kur jis tarnavo.

Lietuvoje – Pilies g. 10, Universiteto g. 7 Vilniuje, kur poetas gyveno 18291830 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]