Krasnodaro kraštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krasnodaro kraštas
Краснодарский край
Krasnodaro krašto vėliava Krasnodaro krašto herbas
(Detaliau)
Map of Russia - Krasnodar Krai (2008-03).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Pietų federacinė apygarda
Ekonominis regionas: Šiaurės Kaukazo
Administracinis centras: Krasnodaras
Oficialios kalbos: rusų
Vadovas: Aleksandras Tkačevas
Gyventojų (2008): 5 121 000 (3)
Plotas: 75 500 km² (41)
  - vandens %: 1,4 %
Tankumas (2008): 68 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Krasnodaro kraštasVikiteka

Krasnodaro kraštas (rus. Краснодарский край) – fedracinis kraštas Rusijoje, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi šiaurės rytuose, su Stavropolio kraštu – rytuose, su Karačajų Čerkesija ir Abchazija – pietuose bei apima Adygėją. Iš vakarų skalauja Juodoji ir Azovo jūros. Administracinis centras – Krasnodaras.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Krašto pietus užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, šiaurėje paviršius pereina į Azovo-Kubanės žemumą. Aukščiausia srities vieta 3346 m. Klimatas šiaurėje ir rytuose vidutinių platumų, Juodosios jūros pakrantėje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra kalnuose -8 °C, lygumoje -4 °C, pakrantėje +5 °C, liepą kalnuose 13 °C, kitur 22-24 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 400 mm šiaurėje iki 3200 pakrantėje. Pagrindinės upės tai Kubanė su intaku Laba, bei Jeja. Šiaurėje būdinga labiau stepinė augalija, centrinėje dalyje – plačialapių miškai (bukai, ąžuolai), kalnuose – spygliuočių miškai (eglės, balteglės), alpinės ir subalpinės pievos, o pakrantėje – subtropinė augalija.

Juodosios jūros pakrantė – svarbi turistinė Rusijos sritis (Sočis, Tuapsė, Anapa).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis (2002 m.): rusai 80,6 %, armėnai 5,4 %, ukrainiečiai 2,6 %, graikai 0,5 %, baltarusiai, totoriai, gruzinai, vokiečiai, adygai, turkai, azerbaidžaniečiai, čigonai.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi Krasnodaro krašto miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas