Jugoslavai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jugoslavai

Jugoslavai (pažodžiui 'pietų slavai') – Jugoslavijos piliečiai nepriklausomai nuo jų etninio identiteto, taip pat jugoslavų etninei grupei priklausantys asmenys.

Tradiciškai jugoslavų sąvoka turėjo specifinę etninę reikšmę: XVIII–XIX a. Europoje kilus nacionaliniams judėjimams (Prancūzijos revoliucija, Vokietijos kovo revoliucija ir pan.), kilo pastangos sukurti vieningą jugoslavų tautą. Jau senasis ilyrų nacionalinis judėjimas, kuriam vadovavo Ljudevit Gaj ir Franjo Rački teigė, kad visi Balkanų slavai sudaro vieną tautą ir yra senųjų ilyrų palikuonys.

Austrijos-Vengrijos gyventojų surašymuose serbai ir kroatai buvo laikomi viena tauta, turinčia tą pačią kalbą, kultūrą ir papročius. Dėl to visi Austrijos-Vengrijos gyventojai, kurių gimtoji kalba buvo serbų-kroatų, buvo klasifikuojami kaip serbokroatai.

Jugoslavijos karalystėje buvo laikomasi oficialios versijos, kad serbai, kroatai ir slovėnai yra viena jugoslavų tauta, turinti tris pavadinimus.

Socialistinėje Jugoslavijoje serbai, kroatai, slovėnai, makedonai, o vėliau ir slavai musulmonai (bosniai) buvo laikomi atskiromis tautomis.

Tik 1961 m. gyventojų surašyme buvo sudaryta galimybė nurodyti jugoslavo tautybę. 1981 m. gyventojų surašymo metu 8,2 % arba 379 000 gyventojų Kroatijoje nurodė esą jugoslavais pagal tautybę. Taip pat didelė jugoslavų dalis buvo Bosnijoje ir Hercegovinoje (7,9 %), tuo tarpu Makedonijoje ir Slovėnijoje, kur istoriškai nebuvo kalbama serbų-kroatų tarmėmis, jugoslavų buvo ne daugiau 2 proc. Jugoslavais paprastai save laikė jauni miestų gyventojai, mišrių šeimų vaikai arba Jugoslavijos komunistų sąjungos nariai.[1]

Jugoslavų dalis pagal gyventojų surašymo duomenis
Respublika arba autonominė provincija 1971 1981 1991
Vojevodina 2,4 8,2 8,4
Bosnija ir Hercegovina 1,2 7,9 5,5
Juodkalnija 2,0 5,3 4,2
Serbija (be autonominių provincijų) 1,4 4,8 2,5
Kroatija 1,9 8,2 2,2
Slovėnija 0,4 1,4 0,6
Makedonija 0,2 0,7 -[2]
Kosovas 0,1 0,2 0,2
Jugoslavija bendrai 1,3 5,4 3,0[2]

Po Jugoslavijos žlugimo XX a. dešimtajame dešimtmetyje žlugo ir jugoslavų tautos kūrimo projektas, tačiau tam tikra dalis buvusios Jugoslavijos piliečių ir jų palikuonių iki šiol save identifikuoja kaip jugoslavus. Žymiausias pvyzdys yra garsi dainininkė Lepa Brena, kuri ir po Jugoslavijos žlugimo save laiko jugoslavų tautybės. Tačiau reikšmingesnę dalį jugoslavų tautybės asmenų šiais laikais galima rasti tik diasporoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Dusko Sekulic, Garth Massey, Randy Hodson, Who were the Yugoslavs?, in: American Sociologicak Review, Band 59.1994, S. 83-97
  2. 2,0 2,1 1991 m. gyventojų surašymo duomenų apie jugoslavus Makedonijoje nėra paskelbta, dėl to nėra tiksli ir jugoslavų dalis visoje Jugoslavijoje 1991 m. Manoma, kad Jugoslavijoje buvo apie 3 proc., o Makedonijoje tarp 0,0 ir 0,8 proc.


Commons-logo.svg Vikiteka: Jugoslavai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka