Komiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Komiai
Komiai
Komiai
Gyventojų skaičius ~350 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
293 406

Ukraina Ukraina:
1 545

Kalba (-os) rusų, komių (zyrianų)
Religijos stačiatikybė, šamanizmas
Giminingos etninės grupės komiai permiečiai, komiai jazviečiai, udmurtai ir kt.

Komiai (Коми), komiai zyriai (Коми-Зыряна) – šiaurės rytų Europos tauta. Gyvena daugiausia Rusijoje: Komių Respublikoje (256 464), Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (6177), Nencų autonominėje apygardoje (4510), Chantų Mansijoje (3081), Murmansko srityje (2177) ir kt., be to, 1545 komių gyvena Ukrainoje. Iš viso, populiacija sudaro ~350 tūkst. žmonių. Permės krašte gyvena komiams zyriams labai gimininga tauta – komiai permiečiai (~125 tūkst. žmonių). Kalba finougrų šeimai priklausančia komių kalba.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai užsiima gyvulininkyste: augina galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules, nuo XII a. – ariamąja žemdirbyste (miežiai, rugiai, avižos, kviečiai). Taip pat verčiasi daržininkyste, medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu (grybavimas, uogavimas), amatais (kailiadirbystė, audimas, padargų, namų apyvokos reikmenų gamyba, medžio drožyba).

Komiai išlaikė gausų folklorą, senovės tikėjimų, apeigų, kalendorinių papročių. Tikinčiųjų dauguma – stačiatikiai, yra sentikių, tikėjime gausu senojo šaministinio tikėjimo elementų.

Tradicinis komių būstas – keturkampis dviaukštis (pietuose – vienaukštis), drožiniais puoštas pušinių rąstų gyvenamasis namas, su vasarine ir žiemine dalimis, atskirtomis priemene. Namo stogas vienšlaitis, dengtas lentelėmis. Moterų tradiciniai drabužiai – palaidinės, skaros, įvairūs sarafanai, žiemą – kailiniai. Vyrai dėvi drobinius marškinius, kelnes, kaftanus, žiemą – kailinius, veltinio arba avikailių kepures.

Komių virtuvę sudaro įvairios sriubos, košės, virtiniai, patiekalai iš žuvies, duona, kepiniai (per šventes – pyragas su žuvimi), geriama arbata.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Komių zyrių tauta pradėjo formuotis X-XIV a., kuomet vietinės Vyčegdos baseino medžiotojų ir žvejų gentys maišėsi su iš Karnos aukštupio regiono atsikėlusiais komių permiečių protėviais. Komių zyrių etnogenezę veikė finougrai (vepsai, marių, Obės ugrų protėviai) bei rytų slavai. Prie Karnos likusios gentys XV a. buvo sudariusios Didžiosios Permės kunigaikštystę. XV a. pabaigoje komių žemės prijungtos prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės. XVI – XIX a. komiai plėtėsi į šiaurę ir į rytus (iki Uralo), dalinai išstūmė nencus, mansius. XVIII a. komiai suskilo į zyrius ir permiečius[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Komiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 419 psl.