Lyviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lyviai (līvlizt)
Flag of Livonia.svg
Gyventojų skaičius ~2000
Populiacija šalyse Latvija
Kalba (-os) Latvių, nedaug dar kalba lyvių
Religijos liuteronybė
Giminingos etninės grupės eilės tvarka artimiausi: setai, estai, vodai, suomiai, ižorai, karelai, vepsai

Lyviai arba lybiai (lyv. līvlizt; latv. lībieši, līvji; lot. Livones; vok. Liven; est. liivlased; suom. liiviläiset; senrusių kalba: либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti vietinė Latvijos finougrų tauta.

Patys lyviai save vadina rāndalizt ('pakrantės gyventojai') arba kalāmīed ('žvejai'). Dar vėliau, po antrojo pasaulinio karo save vadina – līvõd, lībõd, līvnikād, līvlizt. Savo kalbą vadina rāndakēļ, kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia pirmiausiai pavartoti XIII amžiuje Sakso Gramatiko ir Henriko Latvio kronikose. Pirmiausiai Livonijos pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo Rygos įlankos, bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant finougrų ir baltų genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms.

XIII a. lyviai gyveno Kuršo šiaurėje ir Gaujos upės žemupyje (vadinasi, abipus Rygos įlankos). Tose teritorijose ilgainiui susiformavo latvių kalbos lyviškoji tarmė – tam tikras latvių ir lyvių kalbų substratas. Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo baltų genčių – latgalių, sėlių, žiemgalių, kuršių stūmimasis šiaurės kryptimi. Šiais laikais lyvių likę tik keli šimtai atstovų.

Vokiečių kolonistai pirmiausia susidūrė su lyviais, tad ir latvių etnonimą perėmė iš lyvių (Lette), o savo iš pradžių mažą koloniją pavadino Livland („lyvių žemė“). Ilgainiui šiuo, taip pat lotynizuotu pavadinimu Livonia pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų Estijos teritoriją, kuri tapo vokiečių dominija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Estams ir setams kalba ir papročiais artimiausia Baltijos regiono tauta, autochtonai Latvijoje ir seniausia Latvijos tauta, kurių protėviai, kaip manoma, atsikėlė 3000 metų prieš Kristaus gimimą, anksčiau nei baltų protėviai. Dar iki XIII amžiaus buvo plačiai paplitę Latvijoje, vėliau asimiliuoti Kuršių, Žiemgalių, Latgalių genčių, o dar vėliau besiformuojančios latvių tautos.

Senovės lyviai vertėsi žemdirbyste, prekyba, pajūrio – žvejyba, o gyvenantys toliau nuo jūros – gyvulių auginimu, drevine bitininkyste. Iki atsikeliant vokiečių riteriams, lyviai mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. Vėliau, vokiečių riteriai 1198–1207 m. dalį Gaujos ir Padauguvio lyvių jau buvo nukariavę, o galutinai šių žemių lyvius pavergė 1212 metais. XIII amžiaus 5 dešimtmetyje Livonijos ordinas pavergė ir Kuršo lyvių žemes.

Tikintieji – evangelikai - liuteronai.

X-XIII amžiais lyviai gyveno Livonijoje, dabartinės Latvijos teritorijoje aplink Rygos įlanką iki dabartinės Estijos sienos o vakaruose dar XII amžiuje iki Ventos upės visame šiauriniame dabartiniame Latvijos Kurše, nors ir buvo labai asimiliuojami kuršių genčių, kurie skverbėsi iš pietinio Kuršo į lyvių žemes Rygos įlankos pakrantėje ir Abrenės upės baseine. Dabar tai būtų Ventspilio rajono didžioji dalis, Talsų rajonas, Tukumo rajono šiaurinė dalis, Jūrmalos, Rygos apylinkės, Limbažių rajonas, Rygos rajonas išskyrus pietinį rajono pakraštį, Uogrės rajono š.v. dalis, Cėsio ir Valmieros rajonų vakarinės dalys.

Dabar, XXI amžiaus pradžioje lyviai išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas Līvõd Randa. Jis yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje. Jų bendrai yra apie 2000 Latvijoje, o tame ruože apie 1600 žmonių. Kiti gyvena Rygoje, Ventspilyje. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš Koeppen 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak F. J. Wiedemann, 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie Salacą, dabartinėje Vidžemėje, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos Respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 m. jų buvo 500–600 (dalis žuvo per Kuršo kampaniją, o kita dalis bėgo nuo sovietinių okupantų). 1959 m. pagal sovietinę statistiką beliko 200, bet manoma, kad realus skaičius buvo 500 lyvių. 1970 m. per gyventojų surašymą lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 žmonės galėjo kalbėti lyvių kalba 1990 metais, o iš jų 15 laisvai.

Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje[taisyti | redaguoti kodą]

1991 metų vasario 4 d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Līvõd Randa, reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valstybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą.

1992 m. lyviai atkūrė savo laikraštį „Līvli“. Stiprėjant nacionaliniam judėjimui 1994 m. įkurtas lyvių kultūros centras. 1995 m. lyvių kalbos pradėta mokyti Latvijos universitete. Šiuo metu lyviai turi 5 folkloro ansamblius, internete veikia šios negausios tautinės bendruomenės tinklalapis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]