Tiumenės sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tiumenės sritis
Тюменская область
Tiumenės srities vėliava Tiumenės srities herbas
Tyumen in Russia (+Khanty-Mansi +Yamalo-Nenets hatched).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Vakarų Sibiro
Administracinis centras: Tiumenė
Oficialios kalbos: rusų
Vadovas: Vladimiras Jakuševas
Gyventojų (2008): 3 373 000 (11)[1]
Plotas: 1 464 200 km² (3)[2]
  - vandens %: 1,4 %
Tankumas (2008): 2,3 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Tiumenės sritisVikiteka

Tiumenės sritis (rus. Тюменская область) – sritis Rusijoje, Vakarų Sibire, Uralo federalinėje apygardoje. Ribojasi su Chantų Mansija šiaurėje, su Omsko sritimi rytuose, su Kazachstanu pietuose, su Sverdlovsko sritimi vakaruose. Administracinis centras – Tiumenė.

Į Tiumenės sritį įeina Chantų-Mansių autonominė apygarda ir Jamalo Nencų autonominė apygarda (šios 1993 m. gavo visateisį statusą Rusijos Federacijoje).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji srities dalis yra Vakarų Sibiro lygumoje. Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -17 iki -29 °C, liepos mėnesio 14-18 °C. Metinis kritulių kiekis 200–600 mm. Dauguma upių priklauso Obės baseinui. Pagrindinės Tiumenės srities dalies (be Chantų Mansijos ir Jamalo Nencijos) upės yra Irtyšius, Išimas, Tobolas, Demjanka. Šiaurėje daug ežerų ir pelkių. Šiaurinėje dalyje vyrauja taiga, piečiau pereinanti į stepę.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi Tiumenės srities (be autonominių apygardų) miestai (2008 m., tūkst. gyventojų):

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačioje srityje gyvena 1,325 mln. gyventojų
  2. Drauge su autonominėmis apygardomis. Pačios srities plotas 161 800 km²


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas