Galisai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Galisai
Os do bombo.jpg
Gyventojų skaičius Iš viso:  2 737 370

La Korunjos provincija:
  1 126 707
Lugo provincija:
  357 625
Ourensės provincija:
  339 555
Pontevedros provincija:
  938 311

Populiacija šalyse likusi Flag of Spain.svg Ispanija:
   374 307[1]

Flag of Argentina.svg Argentina:
  118 085[1]
Venesuela Venesuela:
  33 443[1]
Brazilija Brazilija:
  29 601[1]
Šveicarija Šveicarija:
  29 075[1]
Urugvajus Urugvajus:
  nuo 28 470[1]
Prancūzija Prancūzija:
  16 026[1]
Vokietija Vokietija:
  13 254[1]
Kuba Kuba:
  11 114[1]
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė:
  10 051[1]
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV:
  9 482[1]
Meksika Meksika:
  8 003[1]

Kalba (-os) galisų
Religijos Romos katalikai, evangelikai, ateistai
Giminingos etninės grupės ispanai, portugalai ir kitos romanų tautos

Galisai yra tauta, kurios istorinė tėvynė yra Galisija Ispanijoje. Dabar dauguma galisų dvikalbiai, naudoja kastilų ir galisų kalbas. Pastaroji artima portugalų kalbai, ypač prie Portugalijos sienos.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Galisų pavadinimas kilo nuo lotynų Gallaecos, o šis nuo vietinės genties, kurią graikai vadino καλλαικoι (Kallaikoi).[2] Ji gyveno Šiaurės Portugalijoje ir buvo užkariauta romėnų generolo Decimo Junijaus Bruto Kalaiko II a. pr. m. e. Šios genties vardu pavadinti visi žmonės, gyvenantys į šiaurę nuo Duero upės ir į vakarus nuo Navijos upės, turintys bendrą kultūrą.

Galisų pavadinimo kilmė tyrinėta nuo VII a. Izidoras Sevilietis manė, kad galisai taip vadinami dėl baltos kaip galų odos. Jis sieją žodį Callaeci su graikišku žodžiu, reiškiančiu pieną. Dabartiniai mokslininkai[2] teigia protoindoeuropietišką (kalniečiai) arba protokeltišką (miško žmonės)[3] žodžio kilmę.

Emigracija[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs galisai

Galisija yra labiausiai emigracijos paveiktas Iberijos regionas. Daug galisų išvyko XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje į kitas Ispanijos sritis, kitas Europos šalis, Ameriką.

Priešingai nei baskų ir katalonų srityse, kuriose XIX a. vystėsi pramonė, Galisija liko izoliuotu kaimų, kurie vertėsi žemės ūkiu ir žvejyba, kraštu. Be to Galisijoje žemės ūkis buvo labai atsilikęs dėl mažo sodybų, vadinamų minifundios, dydžio. Minifundios atsirado, kai buvo bandoma padalinti visiems palikuoniams žemę po lygiai. Po kelių kartų žemės plotai buvo tokie maži, kad nebegalėjo išmaitinti šeimų. Išsivysčiusi žvejyba gelbėjo skurstančius žemdirbius.

1900–1981 m. iš Galisijos į likusią Ispaniją atvyko daugiau nei 825 tūkst. žmonių. Valdant Franko rėžimui galisai vyko į Prancūziją, Šveicariją, iš dalies į Didžiąją Britaniją. Pietų Amerikoje yra daugiausiai galisų už Ispanijos ribų. Keli milijonai amerikiečių yra kilę iš galisų, dauguma Argentinoje ir Brazilijoje. Šiaurės rytų Brazilijoje baltaodžiai vadinami galisais, nors tokie nėra, nes daug galisų atsikėlė į šį regioną. Argentinoje galisais buvo vadinami ispanai dėl panašios priežasties. Dabar Buenos Airės turi antrą pagal dydį galisų bendruomenę, nors dauguma jų mišrios kilmės.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]