Bulgarai

Šis straipsnis – apie Europos slavų tautą. Apie tiurkų kilmės bulgarų protėvius, taip pat kartais vadinamus bulgarais, žiūrėkite straipsnį bolgarai.

Bulgarai
Gyventojų skaičius	11 mln.
Populiacija šalyse	Bulgarija:   6 665 210  Airija:  3 000  Albanija:  100 000  Argentina:   70 000  Australija:  4 902  Austrija:   5 388  Čekija:   4 383  Danija:  650  Graikija:   78 981  Gruzija:  680  Ispanija:   153 664  Italija:   80 000  Izraelis:   20 000 - 50 000  Jungtinės Amerikos Valstijos:  300 000  Jungtinė Karalystė:   90 000  Jungtiniai Arabų Emyratai:  5 000  Kanada:   15 195  Kazachstanas:   10 915 - 30 000  Kipras:  37 230  Kirgizija:  656  Lenkija:  1 112  Libija:  750  Lietuva:  300  Makedonija:   1.400  Moldavija:   158 000  Naujoji Zelandija:   3 000 - 5 000  Nyderlandai:  6 076 - 9 202  Norvegija:  3 500  Pietų Afrikos Respublika:   15 000 - 20 000  Portugalija:  628 - 4 000  Prancūzija:   7 460  Rumunija:   15 092 - 20 000  Rusija:   71 965  Serbija:   90 497  Slovakija:  1 179  Švedija:   15 508 - 30 000  Turkija:   480 000  Ukraina:  254 600  Uzbekija:  2 116  Vengrija:   3 316  Vokietija:   39 294
Kalba (-os)	bulgarų
Religijos	stačiatikybė
Giminingos etninės grupės	slavų makedonai, serbai ir kt. pietų slavai

Bulgarai (bulg. българи) yra pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.

Istorija

Kilmė

Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš dviejų kultūrų: bolgarų, – tiurkų grupės kalba šnekančių žmonių, kurie atkeliavo iš Vidurio Azijos ir apgyvendino Balkanų pusiasalyje VII a., – ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai.

Bolgarai VII a. viduryje sukūrė galingą valstybę Ponto stepėje (dab. pietinėje Ukrainoje). Vėliau, spaudžiami chazarų, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grupė bolgarų, vadovaujamų chano Asparucho, pasiekė dabartinės Bulgarijos teritoriją, kur įsitvirtino, susimaišė su vietos slavais, perėmė jų kalbą. Taip susiformavo bulgarų tauta.

Bulgarų valstybingumas

681 m. šios grupės kartu suformavo Pirmąją Bulgarų imperiją, kurioje viena su kita asimiliavosi ir davė pradžią šiuolaikinei bulgarų tautai. Bulgarų tautai įtaką taip pat darė vietinės gentys, tokios kaip trakai (gentys) ir gotai, gyvenę čia dar prieš atsikraustant slavams. Bulgarai lingvistiškai artimi makedonams.

Gyventojai

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,5 milijono (2001 m.) bulgarų. Beveik 90 % iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (88 tūkst.) ir Ukrainoje (204 tūkst.) (Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (8 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (21 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (37,2 tūkst.), Turkijoje (30 tūkst., Trakijos regione), Makedonijoje, Albanijoje ir Vengrijoje (3 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, kurios susiformavo per senąją (iki 1989 m.) ir naująją (po 1989 m.) emigracijos bangas. Senosios emigracijos metu vyko daugiausia politiniai ir ekonominiai emigrantai į JAV (šiuo metu 60 tūkst.), Kanadą (16 tūkst.), Argentiną (30 tūkst.) ir Vokietiją (39,1 tūkst.). Šiuo metu emigruoja daugiausia jauni, užsienyje ieškantys darbo bulgarai. Emigracija daugiausia vyksta į JAV, Kanadą, Vokietiją, Austriją (5,3 tūkst), Graikiją, Italiją (15,4 tūkst.), Ispaniją (50 tūkst.).

Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 240 000 gyv.), Plovdivas (378 000 gyv.), Varna (352 000 gyv.).

Kalba

Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba

Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms. Ji artimai susijusi su serbų kalba. Makedonų kalba dažnai laikoma bulgarų kalbos tarme.

Vardų sistema

Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų (genties) vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bulgarų genčių kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.

Žymūs bugarai

Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo pridėjus priesaga -ov; pvz., Ivan’o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.

Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.

Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedonams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.

Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniausiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).

Religija

Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6 % Bulgarijos gyventojų ir apie 2 milijonus užsienyje gyvenančių bulgarų.

XVII–XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai.

XV–XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta islamą.

Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.

Žymiausi bulgarai

• Šventas Kirilas ir Metodijus (kirilicos autoriai),
• Vasilijus Levskis (revoliucionierius),
• Hristo Botevas (revoliucionierius ir rašytojas),
• Džonas Vinsentas Atanasovas (kompiuterių inžinierius),
• caras Simeonas II (dabartinis Bulgarijos premjeras),
• Hristo Javaševas (menininkas),
• Hristo Stoičkovas (futbolininkas).

Vikižodynas