Bulgarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šis straipsnis – apie Europos slavų tautą. Apie tiurkų kilmės bulgarų protėvius, taip pat kartais vadinamus bulgarais, žiūrėkite straipsnį bolgarai.

Bulgarai
Bulgarian women 1586.jpg
Gyventojų skaičius 11 mln.
Populiacija šalyse

Bulgarijos vėliava Bulgarija:   6 665 210
Airijos vėliava Airija:  3 000
Albanijos vėliava Albanija:  100 000
Argentinos vėliava Argentina:   70 000
Australijos vėliava Australija:  4 902
Austrijos vėliava Austrija:   5 388
Čekijos vėliava Čekija:   4 383
Danijos vėliava Danija:  650
Graikijos vėliava Graikija:   78 981
Gruzijos vėliava Gruzija:  680
Ispanijos vėliava Ispanija:   153 664
Italijos vėliava Italija:   80 000
Izraelio vėliava Izraelis:
  20 000 - 50 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:  300 000
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė:
  90 000
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai:  5 000
Kanados vėliava Kanada:   15 195
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
  10 915 - 30 000
Kipro vėliava Kipras:  37 230
Kirgizijos vėliava Kirgizija:  656
Lenkijos vėliava Lenkija:  1 112
Libijos vėliava Libija:  750
Lietuvos vėliava Lietuva:  300
Makedonijos vėliava Makedonija:   1.400
Moldavijos vėliava Moldavija:   158 000
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija:
  3 000 - 5 000
Nyderlandų vėliava Nyderlandai:  6 076 - 9 202
Norvegijos vėliava Norvegija:  3 500
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika:
  15 000 - 20 000
Portugalijos vėliava Portugalija:  628 - 4 000
Prancūzijos vėliava Prancūzija:   7 460
Rumunijos vėliava Rumunija:
  15 092 - 20 000
Rusijos vėliava Rusija:   71 965
Serbijos vėliava Serbija:   90 497
Slovakijos vėliava Slovakija:  1 179
Švedijos vėliava Švedija:
  15 508 - 30 000
Turkijos vėliava Turkija:   480 000
Ukrainos vėliava Ukraina:  254 600
Uzbekijos vėliava Uzbekija:  2 116
Vengrijos vėliava Vengrija:   3 316
Vokietijos vėliava Vokietija:   39 294

Kalba (-os) bulgarų
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės slavų makedonai, serbai ir kt. pietų slavai

Bulgarai (bulg. българи) yra pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bolgarai.

Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš dviejų kultūrų: bolgarų, – tiurkų grupės kalba šnekančių žmonių, kurie atkeliavo iš Vidurio Azijos ir apgyvendino Balkanų pusiasalyje VII a., – ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai.

Bolgarai VII a. viduryje sukūrė galingą valstybę Ponto stepėje (dab. pietinėje Ukrainoje). Vėliau, spaudžiami chazarų, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grupė bolgarų, vadovaujamų chano Asparucho, pasiekė dabartinės Bulgarijos teritoriją, kur įsitvirtino, susimaišė su vietos slavais, perėmė jų kalbą. Taip susiformavo bulgarų tauta.

Bulgarų valstybingumas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bulgarijos istorija.

681 m. šios grupės kartu suformavo Pirmąją Bulgarų imperiją, kurioje viena su kita asimiliavosi ir davė pradžią šiuolaikinei bulgarų tautai. Bulgarų tautai įtaką taip pat darė vietinės gentys, tokios kaip trakai (gentys) ir gotai, gyvenę čia dar prieš atsikraustant slavams. Bulgarai lingvistiškai artimi makedonams.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,5 milijono (2001 m.) bulgarų. Beveik 90 % iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (88 tūkst.) ir Ukrainoje (204 tūkst.) (Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (8 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (21 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (37,2 tūkst.), Turkijoje (30 tūkst., Trakijos regione), Makedonijoje, Albanijoje ir Vengrijoje (3 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, kurios susiformavo per senąją (iki 1989 m.) ir naująją (po 1989 m.) emigracijos bangas. Senosios emigracijos metu vyko daugiausia politiniai ir ekonominiai emigrantai į JAV (šiuo metu 60 tūkst.), Kanadą (16 tūkst.), Argentiną (30 tūkst.) ir Vokietiją (39,1 tūkst.). Šiuo metu emigruoja daugiausia jauni, užsienyje ieškantys darbo bulgarai. Emigracija daugiausia vyksta į JAV, Kanadą, Vokietiją, Austriją (5,3 tūkst), Graikiją, Italiją (15,4 tūkst.), Ispaniją (50 tūkst.).

Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 240 000 gyv.), Plovdivas (378 000 gyv.), Varna (352 000 gyv.).

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba

Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms. Ji artimai susijusi su serbų kalba. Makedonų kalba dažnai laikoma bulgarų kalbos tarme.

Vardų sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų (genties) vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bulgarų genčių kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.

Žymūs bugarai

Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo pridėjus priesaga -ov; pvz., Ivan’o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.

Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.

Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedonams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.

Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniausiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6 % Bulgarijos gyventojų ir apie 2 milijonus užsienyje gyvenančių bulgarų.

XVII–XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai.

XV–XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta islamą.

Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.

Žymiausi bulgarai[taisyti | redaguoti kodą]