Oročiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oročiai
Gyventojų skaičius ~1000
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija: 686 (2002 m.)
Ukrainos vėliava Ukraina: 288
Kalba (-os) oročių, rusų
Religijos šamanizmas, budizmas, stačiatikybė
Giminingos etninės grupės evenkai, evenai, nanajai ir kt. tungusai

Oročiai (орочисэл, ороч, нани) – negausi Tolimųjų Rytų tauta, gyvenanti Amūro žemupio baseine. Gausiausiai gyvena Chabarovsko krašto pietuose (426 žmonės), prie Tumnino upės žemupio, Kizų ežero, Chungario upės. Dar negausios grupės yra Magadano srityje (126), Sachaline (42) bei Ukrainoje. Bendra populiacija nesiekia 1000 žmonių. Kalba tungusų šeimai priklausančia oročių kalba, nors dabar daug labiau paplitusi rusų kalba.

Pats pavadinimas „oročiai“ yra bendrinis – juo nanajai, ulčiai, o vėliau ir rusai vadino vietines Paamūrės tautas. Nuo 1930 m. šis pavadinimas įvestas į pasus. Patys oročiai save vadina naniais.

Oročiai verčiasi medžiokle, žvejyba, tradiciškai naudojo lankus su strėlėmis, ietis, kilpas, arbaletus. Nuo XIX a. pradėjo naudoti šaunamuosius ginklus, spąstus. Jūrų žinduolius medžiojo harpūnais, žuvis – tinklais.