Torbešai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Torbešai
Gyventojų skaičius 120 000—200 000
Populiacija šalyse Makedonijos vėliava Makedonija:40000-80000

Albanijos vėliava Albanija:80000-120000[1]
Dalis autorių teigia, kad Albanijos slavakalbiai musulmonai yra bulgarai[2]

Kalba (-os) makedonų
Religijos islamas (sunizmas, sufizmas)
Giminingos etninės grupės makedonai, pomakai, goranai

Torbešai (maked. торбеши) – makedonų musulmonų subetnosas, kalbantis makedonų kalba ir gyvenantis vakariniuose Makedonijos respublikos rajonuose. Islamą ėmė išpažinti XV–XVIII a., tačiau dauguma savęs nelaiko albanais ar turkais.

Kultūriškai skiriasi nuo likusių makedonų, kurie yra stačiatikiai, ir nuo kitų Makedonijos musulmonų (albanų ir turkų), nes kalba makedonų kalba. Torbešus dažnai skirsto į 5 grupes pagal jų gyvenamus regionus Gora, Debarska Župa, Drimkolas, Golo Brdo ir Reka.[3]

Islamifikavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Torbešai yra dabartinės Makedonijos žemėse gyvenusių slavų stačiatikių, atverstų į islamą, palikuonys. Šis atvertimas vyko laikais, kai dabartinės Makedonijos teritorija buvo užkariauta Osmanų imperijos.

Dažnai teigiama, kad musulmonų valdžioje gyvenę nemusulmonai manė, jog atsiversti į islamą bus naudingiau. Osmanų valdytose žemėse galiojusi teisės sistema musulmonams suteikdavo daugiau galimybių. Išpažinti imperijos valdančių klasių religiją buvo prestižiškiau negu krikščionybę, buvusią pavergtųjų religija.[4] Makedonijos slavus į islamą versdavo ir įvairūs sufistų ordinai (pvz., Khalwati, Rifa'i ir Qadiris).

Gyvenimo vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausia torbešų gyvena Vakarų Makedonijoje ir Rytų Albanijoje. Daugelyje Centar Župos ir Debaro opštinų kaimų gyvena torbešai. Strugos opštinoje irgi gyvena daug torbešų, kurie daugiausia susitelkę dideliame Labuništos kaime. Dolna Reka apylinkėse nuo seno gyvena daug torbešų, kurie liko po to, kai 1950–1970 m. daug vietinių musulmonų emigravo į Turkiją. Rostušoje ir Tetove irgi gyvena daug torbešų. Daug žmonių, gyvenančių vakariniame Makedonijos pakraštyje, ir besivadinančių turkais, faktiškai yra torbešai.

Kita vietovė, kurioje yra daug torbešų, yra vadinama Torbešija. Ji yra piečiau Skopjės. Daug torbešų taip pat gyvena centrinėje Makedonijoje Plasnicos ir Dolnenių opštinose.

Nemažai torbešų gyvena Albanijoje ir Kosove, pasienyje su Makedonija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. M. Apostolov. The Pomaks: A Religious Minority in The Balkans, 1996.
  2. Асенова, Петя. Българо-албанската интерференция в Голо бърдо (Албания) // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново, 1997, с. 124—127; Бояджиев, Тодор. Българите в Голо бърдо Албания // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново 1997, с. 57—60; Мангалакова, Таня. Българите в Мала Преспа и Голо бърдо // Проблеми на мултиетничността в Западните Балкани. Теренни проучвания. — София, 2004, с. 276—297 (Ethnic Bulgarians in Mala Prespa and Golo Brdo, Problems of Multiethnicity in the Western Balkans, Sofia 2004, p. 298—319).
  3. Gora, Jedan Pogled Unazad
  4. Jean W. Sedlar, East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500, p. 190. University of Washington Press, 1994. ISBN 0-295-97290-4