Sikorsky UH-60 Black Hawk

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sikorsky UH-60 Black Hawk
UH-60 Black Hawk
Tipas sraigtasparnis
Gamintojas Sikorsky Aircraft
Pirmas skrydis 1974 m. spalio 17 d.
Pradėtas naudoti 1979 m.
Būsena naudojamas
Pagrindiniai naudotojai JAV ginkluotosios pajėgos
Japonijos ginkluotosios pajėgos
Pietų Korėjos karinės pajėgos
Kolumbija
Pagaminta vnt. apie 4000
Vieneto kaina 21,3 mln. dolerių[1]

Sikorsky UH-60 Black Hawk – keturių menčių, dviejų variklių bendrosios paskirties sraigtasparnis, gaminamas JAVSikorsky Aircraft“ kompanijos. Šis sraigtasparnio modelis laimėjo 1976 m. JAV karinių pajėgų bendrosios paskirties sraigtasparnių konkursą. Pirmą skrydį „UH-60 Black Hawk“ atliko 1974 m. spalio 17 d., o pradėtas naudoti tarnyboje 1979 m.

Sraigtasparniams pavadinimas buvo duotas nuo indėnų Sakų genties lyderio Juodojo vanago vardo.

Modelis yra tobulinamas ir skirtingus variantus naudoja Jungtinių Valstijų karinės jūrų, oro pajėgos ir pakrantės apsauga. Neskaitant JAV „Black Hawk“ tiekiamas ir kitoms šalims. Pagrindinės naudotojos yra Japonija, Pietų Korėja ir Kolumbija.

2018 m. keturis šiuos sraigtasparnius už 200 mln. JAV dolerių užsakė Latvijos karinės oro pajėgos. Planuojama juos pristatyti iki 2021 m.[2]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva 2020 m. lapkričio 13 d. pasirašė sutartį dėl naujos sraigtasparnių platformos įsigijimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės[3]. Pagal šią sutartį Lietuvos kariuomenė įsigis 4 sraigtasparnius UH-60M Black Hawk su papildoma įranga, atsargines dalis, mokymų, remonto bei logistinį paketą.[4]

Už platformą Lietuva JAV Vyriausybei per penkerius metus sumokės 181 mln. eurų (213 mln. JAV dolerių).

JAV Vyriausybė taip pat skyrė 30 mln. JAV dolerių (maždaug 26 mln. eurų) finansinę paramą projektui. Lietuva taip pat turi JAV Kongreso pritarimą ateityje prireikus papildomai įsigyti dar du sraigtasparnius.

Planuojama, jog pirmieji sraigtasparniai Lietuvą galėtų pasiekti 2024 m. pabaigoje, kai Lietuvos kariuomenė turės su pilnai naująja platforma dirbti parengtą personalą – pilotus ir antžeminio aptarnavimo specialistus, taip pat aptarnavimo bei antžeminę įrangą.[5]

Techninės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 2 pilotai
  • Keleivių: iki 11
  • Varikliai: 2 turboreaktyviniai General Electric T700-GE-701C (po 1410 kW kiekvienas)
  • Didžiausias pakilimo svoris: 10660 kg
  • Didžiausias greitis: 294 km/h
  • Kilimo sparta: 4,5 m/s
  • Skridimo nuotolis: 2220 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]