Albatros B.II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albatros B.II
Albatros B.II
Tipas žvalgybos lėktuvas
treniruočių lėktuvas
Gamintojas Albatros Flugzeugwerke
Kūrėjas Ernstas Henkelis
Gamybos metai 1914-1915 m
Pradėtas naudoti 1914 m.
Baigtas naudoti 1940 m.
Būsena nenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Vokietijos Imperijos KOP - Luftstreitkräfte
Austrijos-Vengrijos karinės oro pajėgos
Latvijos karo aviacija
Lietuvos karo aviacija
Siły Powietrzne - Lenkijos KOP
Suomijos karinės oro pajėgos
Flygkompaniet - Švedijos karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt. ~3000[1]
Prototipas Albatros B.I

Albatros B.II buvo neginkluotas Vokietijos Imperijos įmonėje Albatros Flugzeugwerke AG sukurtas dvivietis žvalgybinis biplanas, plačiai naudotas Pirmajame pasauliniame kare Rytų ir Vakarų frontuose, o, po karo ilgą laiką naudotas Lietuvos karo aviacijoje kaip pagrindinis pradinio mokymo lėktuvas.

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. Lenkijoje iš atsarginių dalių surinktas B.IIa ekspozicijoje Krokuvoje
Albatros B.II 1914 m.
1914 m. lėktuvas rengiamas skrydžiui

Vokietijos Imperijos orlaivių klasifikacijos (Idflieg) klasės "B" (neginkluoti dviviečiai žvalgybiniai orlaiviai) atitinkantis orlaivis Albatros B.II buvo suprojektuotas 1914 m. Jo autorius Ernstas Heinkelis rėmėsi paties anksčiau sukurtu modeliu Albatros B.I. Orlaivis turėjo daug panašumų su pirmtaku, tačiau buvo su trumpesniais sparnais, kurie leido jį padaryti manevringesniu.

Orlaivio konsturkcija buvo gaminama iš uosio ir eglės medienos, jis turėjo vamzdinę plieninę važiuoklę.[2] Į orlaivį pradžioje buvo montuojamas 100 AG (76 kW) variklis Mercedes D.I, vėliau, nuo B.IIa modifikacijos (gamyklinis pavadinimas (Albatros L 30), imti naudoti 120 AG galią išvystantys Mercedes D.II arba Argus As.II varikliai. Oru aušinamas radiatorius buvo iškeltas virš lėktuvo nosies.

Abu įgulos nariai lėktuve sėdėjo pagal to meto standartinį išsidėstymą: stebėtojas priekyje, o pilotas gale. Toks išsidėstymas liko visose B modifikacijose, nors jis nebuvo optimalus, pilotui matymo lauką siaurino masyvus aušinimo radiatorius, stebėtojas priekyje ir dvigubi sparnai, tarp kurių buvo suprojektuota piloto vieta.

Serijinė Albatros B.II orlaivių gamyba vyko pagrindinėje Ostdeutsche Albatros Werke (OAW) gamykloje ir filiale Šneidemiulėje (vok. Schneidemühl, dab. Pila, Lenkija), netrukus pagal licenciją pradėtas gaminti ir Aviatik, BFW, Luft-Fahrzeug-Gesellschaft (LFG), Mercur, Linke-Hoffman ir Refla aviacijos gamyklose.

Karo metu Albatros B.II kaip ir keletas kitų ankstyvųjų vokiečių lėktuvų modelių, užgrobtų Rusijos Imperijos kariuomenės, tapo pagrindu atgalinės inžinerijos būdu sukurtiems rusiškiems lėktuvams, pvz. Albatros B.II pagrindu buvo sukurtas V. Lebedevo konstrukcijos galingensiu, 150 AG (110 kW) galios Salmson varikliu varomas Lebed XI ("Биплан типа А1" Лебедь-ХI).[3][4][5]

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis orlaivio skrydis įvyko 1914 metais. Versija su įmontuotu 120 AG galios varikliu bei dvimenčiu propeleriu pasiekė tuometį skrydžio aukščio rekordą - 4500 m. B.II tapo vienu pirmųjų Angliją bombardavusių lėktuvų: 1915 m. balandžio 16 d. lėktuvas numetė penkias bombas Anglijoje, Kento grafystėje. Vienintele bombardavimo „auka“ buvo juodasis strazdas, tupėjęs medyje, į kurį pataikė bomba.[6] Pradžioje orlaivis buvo naudojamas tik Vokietijos, tačiau nuo 1914 m. pabaigos - ir Austrijos-Vengrijos karinėse oro pajėgose. 1915 m. iš tarnybos jį ėmė stumti ginkluotos C tipo versijos, tačiau iki pat karo pabaigos B modelis liko tarnyboje, daugiausiai kaip treniruočių lėktuvas,[7] Po karo buvo naudojamas ir civilinėms reikmėms, kaip pašto, aeroklubų lėktuvas.

Latvijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. latviai prie Jelgavos aptiko vokiečių paliktą lėktuvą. Variklis buvo perkaitęs, lėktuvas - be padangų, tačiau su sveikomis likusiomis dalimis. Suremontuotas biplanas 1920 sausio 20 d. tapo pirmuoju Aviacijos mokyklos lėktuvu.[8]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. birželio mėn. Lietuvos karo aviacija iš Kauno Aleksoto aerodrome įsikūrusios Vokietijos KOP 425 eskadrilės (Flieger Abteilung 425) įsigijo keturis Albatros B.II. (gamykliniai numeriai 326, 1349, 2128, 2274). 1920 m. įsigyti dar du B.II: Nr. 1751 (panaudotas dalims) ir Nr. 1835.[9] Karo aviacijos dirbtuvėse iki 1930 m. pagaminti dar 2 Albatros B.II.[10] Šiuos orlaivius ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pakeitė Anbo-III, Anbo-V ir Anbo-51.[11]

Kartu su Albatros C.Ib jie 1919 m. buvo priskirti Karo aviacijos mokyklai, nuo 1920 m. - Mokomąjai eskadrilei kur iki 1934 m.[12] buvo naudojami pradiniam lakūnų mokymui ir lavinimuisi.

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Karo aviacijoje lygiagrečiai naudojant Albatros B.II ir Anbo-II buvo pastebėta, kad pilotai mokiniai pirmąjį savarankišką skrydį atlikdavo vidutiniškai po 69 skrydžių, jei mokydavosi skraidyti Albatros B.II, arba vidutiniškai po 110 skrydžių, jei mokydavosi su Anbo-II.[13]

1929 m. vieną Albatros B.II (modelis B.IIa) Karo aviacija perdavė neseniai įkurtam Lietuvos aeroklubui.[14] 1930 metų vasarą juo parengti pirmieji civiliniai lakūnai V. Civinskas, I. Narbutas, L. Perednius, T. Zauka.

1982 m. Lietuvos kino studijos filmui "Skrydis per Atlantą" buvo sukurtas Albatros B.II maketas. Maketą sukūrė Česlovas Kišonas ir Bronius Oškinis.

Lenkijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros B.II tapo vienu pirmųjų Lenkijos karo aviacijos lėktuvų. Jau 1918 m. vėlyvą rudenį besiformuojančios Lenkijos kariuomenės savanoriai Malopolskos regione užgrobė 14 šio tipo mokomųjų lėktuvų. 1920 metais Poznanės Łavicos aerodromo dirbtuvėse iš įsigytų dalių buvo surinkta dar 15 tokio tipo lėktuvų (kitais duomenimis – 10). Įskaitant vėlesnius pirkimus, Lenkijoje naudotų B.II skaičius gali siekti 64.

„Albatros B.II“ lėktuvai Lenkijoje buvo naudojami daugiausia treniruotėms, tačiau Sovietų Rusijos ir Lenkijos karo metu 1-osios ir 15-osios žvalgybos eskadrilių Albatros B.II atliko ir žvalgybos bei bombardavimo misijas.

Suomijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. prasidėjusiame pilietiniame kare švedų aktyvistai nupirko ir padovanojo Nordiska Aviatik A.B. gamykloje pagamintą N.A.B. Albatros. Jis buvo pervadintas į F.2, tapo Suomijos oro pajėgų pirmuoju orlaiviu. Albatros B.II Suomijos KOP buvo eksploatuojamas iki 1923 m.[15]

Tarnyba Švedijos oro pajėgose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo metu pažeistu propeleriu vienas Albatros B.IIa turėjo nusileisti Švedijos teritorijoje ir buvo internuotas. Švedai jį nukopijavo ir naudojo kaip treniruočių lėktuvą. Švediškos versijos buvo vadinamos Sk 1 ir Ö 2, atitinkamai naudojančios 120 ir 160 AG galios Mercedes variklius. Jų buvo pagaminta apie 42.[16]

1926 m. įkūrus Oro pajėgų akademiją, lėktuvai buvo perkelti į Ljungbyhed karinį poligoną. 1929 m. visi orlaiviai nurašyti.

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • B.II – 1914 m. versija, patobulintas B.I variantas.
  • B.IIa – sustiprinto rėmo versija, į kurią montavo 120 AG Mercedes arba Argus variklius. Aušinimo radiatorius buvo patrauktas iš centro labiau į šoną pagerinant įgulos matymo sąlygas.
  • W.1 – lėktuvas, skirtas žvalgybai virš jūros. Turėjo nusileidimui ant vandens skirtus plūdurus, taip pat 150 AG išvystantį Benz Bz. III variklį.

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros B.II su Mercedes D.II varikliu:

Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 7,63 m
Aukštis 3,15 m
Sparnų ilgis 12,8 m
Sparnų tipas Biplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 40,12 m²
Tuščioji masė 723 kg
Pilnoji masė 1071 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) 1 Mercedes D.II (120 AG)
Traukos jėga
Kreiserinis greitis 104 km/h
Didžiausias greitis 120 km/h
Mach
Skrydžio aukštis 3000 m
Didžiausias aukštis 4 500 m
Skrydžio nuotolis 400 km
450 km (B.IIa)
Kovinis skrydžio nuotolis 4 valandos ore
Kilimo greitis 1,6 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Aeroplane: Albatros B.IIa“. muzeumlotnictwa.pl. Polish Aviation Museum. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.
  2. „Albatros B.II“. wingnutwings.com. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.
  3. Kelly, Maurice (2009). Russian Motor Vehicles: The Czarist Period 1784 to 1917. Veloce Publishing Ltd. p. 54. ISBN 978-1-84584-213-0.
  4. Taylor, Michael J. H. (1989). Jane's Encyclopedia of Aviation. London: Studio Editions. p. 570.
  5. Лебедь ХI, Уголок неба
  6. „16th April 1915“. iancastlezeppelin.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2017-01-06. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.
  7. „Albatros B.II Biplane Reconnaissance Aircraft (1914)“. militaryfactory.com. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.
  8. „Albatros B.II“. latvianaviation.com. Suarchyvuotas originalas 2015-06-11. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.
  9. Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  10. Lėktuvai, pagaminti Kaune, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  11. Albatros B.II, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  12. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf, p. 170
  13. Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf
  14. Trumpa LAK istorija, Lietuvos aeroklubas 1927-1940 m., Plieno sparnai.
  15. Timo Heinonen, Thulinista Hornetiin, Keski-Suomen Ilmailumuseon julkaisuja 3, Gummerus Kirjapaino Oy, 1992. ISBN 951-95688-2-4
  16. „Sk 1 - Albatros B.II (1926-1929)“. avrosys.nu. Nuoroda tikrinta 2016 m. rugpjūčio 22 d.