Juozas Namikas
Juozas Namikas (1904 m. spalio 17 d. – 1940 m. lapkričio 30 d.) – Lietuvos karo lakūnas, aviacijos majoras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1904 m. spalio 17 d. Pradinį mokslą baigė Užpaliuose, po to mokėsi Utenos „Saulės“ gimnazijoje, bet mokslus baigė Kaune.[1]
1921 m. savanoriu įstojo į Karo mokyklą. Pirmasis karininko – pėstininkų leitenanto laipsnis suteiktas 1923 m. Nuo 1925 m. rudens – Aviacijos kursų klausytojas. Karo lakūno kelią pradėjo Kaune, 2-ojoje eskadrilėje kaip oro žvalgas. 1934 m., minint Dariaus ir Girėno transatlantinio skrydžio metines iš Kauno pakilo 3 lietuviškos konstrukcijos ANBO-IV lėktuvų grupė skrydžiui per 15 Europos valstybių sostinių.[1] Reprezentacinės eskadrilės vado A. Gustaičio lėktuvo oro žvalgo vieta buvo patikėta kapitonui J. Namikui.
1935 m. jam suteiktas majoro laipsnis, vėliau paskirtas Šiaulių 3-iosios eskadrilės vadu. Apdovanotas Lietuvos, Prancūzijos, Čekoslovakijos, Švedijos, Italijos ordinais ir medaliais.[1]
Juozas Namikas neišaiškintomis aplinkybėmis žuvo 1940 m. lapkričio 30 d.; kūnas aptiktas Kauno Nemuno saloje.[1][2]
1992 m. Užpalių kapinėse Juozui Namikui atidengtas standartinis Nepriklausomos Lietuvos karo lakūno paminklas.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1923 m. Klaipėdos išvadavimo bronzos medalis,
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis,
- 1932 m. „Plieno sparnų" garbės ženklas,
- 1934 m. Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas,
- 1934 m. Karo lakūno žvalgo garbės ženklas,
- 1934 m. Prancūzijos Karo lakūno specialusis ženklas,
- 1934 m. Švedijos Kalavijo 5 laipsnio ordinas,
- 1935 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinas su kardais,
- 1935 m. Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinas.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Gediminas Isokas, (sud.), „Utenos krašto enciklopedija“. Vilnius: Spauda, 2001. [1] Archyvuota kopija 2021-01-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 „Juozas Namikas“, plienosparnai.lt. Nuoroda tikrinta 2021-01-18. Archyvuota kopija 2020-11-26 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Balčiūnas St., Kuliešienė V. „Užpaliai mūsų svajonių kraštas“. Vilnius, 1999, p. 287–288.