RBS-70

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zenitinis raketų kompleksas RBS-70
MkI raketa

RBS-70 – mobilus zenitinis raketų kompleksas (trump. ZRK), artimojo nuotolio oro gynybos sistema.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Švedijos kariuomenei prireikus pigaus, ypač lengvai aptarnaujamo, mobilaus ir visiškai atsparaus trukdžiams artimo nuotolio oro gynybos ginklo Švedijos kompanija Saab Bofors Dynamics sukūrė artimo nuotolio oro gynybos kompleksą RBS-70. Pradėta kurti 1967 m. Po šešerių metų buvo pagamintas pirmasis prototipas. 1976 m. atlikti paskutinieji bandymai ir 1977 m. pirmieji ZRK RBS-70 pristatyti Švedijos kariuomenei.

Veikimo principai ir ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

RBS-70 yra artimojo nuotolio oro gynybos sistema, kurios veikimo principas paremtas valdymo spinduliu, t. y., sudaromas lazerio koridorius, kuriuo skrieja raketa. Šį koridorių valdo taikytojas. Jis privalo visą laiką sekti oro taikinį, kol raketa sunaikins jį ar praskries pro šalį. Didžiausias šios ginkluotės privalumas yra tas, kad kol kas pasaulyje nėra sukurta elektromagnetinė įranga, kuri skleisdama įvairius elektromagnetinius trukdžius galėtų paveikti RBS-70.

RBS-70 sudaro stovas, taikinio paleidimo įrenginys (trump. TPĮ) ir zenitinė raketa. RBS-70 zenitinės raketos vis atnaujinamos, padidintas raketos skrydžio nuotolis. Pavyzdžiui, maksimalus raketos MkI nuotolis siekia 5 km, o BOLIDE – iki 9 km. Naudojamos šios raketų modifikacijos: MkI, MkII ir BOLIDE (arba MkIII). Raketa sprogsta suveikus kontaktiniam sprogdikliui (tiesioginis pataikymas) arba distanciniam sprogdikliui (raketai praskriejus iki 6 m nuo oro taikinio). Raketa turi susinaikinimo mechanizmą. Raketos kovinę galvutę sudaro heksolo (inicijuojantis sprogimą) ir oktolo (pagrindinis) užtaisas. Aplink ją išdėstyta 2000 (MkI raketoje) arba 3000 (MkII raketoje) volframo šratų. MkII ir BOLIDE raketose yra kumuliacinis užtaisas, kuris leidžia pramušti iki 200 mm šarvą.

Prie RBS-70 taip pat gali būti prijungtas naktinio matymo prietaisas, todėl kompleksą galima naudoti ir galima vykdyti ir nakties metu. Šiuo metu naudojami dviejų tipų naktinio matymo prietaisai – COND (I kartos) ir BORC (III kartos).

Norint padidinti RBS-70 efektyvumą, jis jungiamas į oro gynybos sistemą. Šią sistemą sudaro ugnies vienetas (RBS-70 ir mūšio lauko valdymo terminalas) ir apžvalgos radaras.

Privalumai ir trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

RBS-70 pranašesni prieš panašias sistemas tuo, kad jos iki šiol net teoriškai negali paveikti jokie elektromagnetiniai ir mechaniniai trukdžiai, kuriuos apsaugai naudoja orlaiviai.

RBS-70 trūkumas – ilgesnis karių rengimo ciklas, kadangi taikytojui reikia išmokti tiksliai vesti taikiklį vairalazde. Tačiau tai išspręsta naujausioje RBS versijoje – RBS-70 NG.

RBS-70 kompleksai gali būti naudojami tiek pavieniui, tiek sujungti su vadovavimo punktais-apžvalgos radarais. Sujungus kompleksą su radaru, informaciją apie artėjantį taikinį iki 50 km suteikia trukdžiams ypač atsparus apžvalgos radaras „Giraffe“ Mk IV. Jis taip pat atpažįsta taikinį „savas-svetimas“ įranga.

Kovinis naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

RBS-70 kompleksai naudoti tik vienintelio karinio konflikto metu – 1980-1988 metų Irano-Irako kare. Manoma, kad Irano kariuomenės ginkluotėje buvę kompleksai numušė daugiau kaip 40 Irako lėktuvų.

Taktiniai-techniniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Raketos tipas: Nešiojamoji raketa
Veikimo nuotolis: 0,3-5/7 km (Mk I/II)
Veikimo aukštis: 3/4 km (Mk I/II)
Pertaisymo laikas: apie 10 s
Taikinio sekimas: Optinis sekimas
Raketos valdymas: Lazerio spinduliu
Raketos svoris: 24 kg
TPĮ (Taikinio paleidimo įrenginys) svoris: 36 kg
TPĮ matymo kampas:
TPĮ didinimas: 7 kartus
Stovo svoris: 24 kg

Operatoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]