ANBO-IV
| ANBO-IV | |
| |
| ANBO-IV | |
| Tipas | žvalgybinis / lengvasis bombonešis |
|---|---|
| Gamintojas | Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius |
| Kūrėjas | Antanas Gustaitis |
| Pirmas skrydis | 1932 m. liepos 14 d. |
| Baigtas naudoti | 1942 m. |
| Būsena | nenaudojamas |
| Pagaminta vnt. | 14 |
| Vieneto kaina | 107142 litai (pirmos serijos) |
| Variantai | ANBO-41 |
ANBO-IV – vienas geriausių Antano Gustaičio konstrukcijos lėktuvų, žvalgybai ir bombardavimui skirtas parasolio tipo dvivietis aukštasparnis monoplanas. Pirmą kartą išbandytas 1932 m. liepos 14 d. Buvo pagamintos dvi serijos po 7 lėktuvus – pirma (1933–1934) ir antra (1935 m.).
Pirmoji ir antroji serija skyrėsi dviem esminiais dalykais: liemens forma ties žvalgo kabina ir varikliais. Todėl kariniuose dokumentuose pirmosios serijos lėktuvai žymimi ANBO-IV L, o antrosios – ANBO-IV M. Raidės – pagal variklių modifikaciją: Bristol „Pegasus“ IIL2 ir IIM2.
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lėktuvo konstrukcija – duraliuminio vamzdžiai plieniniuose antgaliuose sujungti kniedėmis ir varžtais. Liemuo ir sparnai – dengti drobe. Uodegos plokštumas A.Gustaitis suprojektavo duraliuminio konstrukcijos – lygiai tokias pat kaip ir Karo aviacijoje naudotų italų gamybos metalinės konstrukcijos žvalgybinių Ansaldo A.120. Nors kai kurie amžininkai šaipėsi, jog A. Gustaitis nesugebėjo sukonstruoti uodegos plokštumų, iš tiesų A.Gustaitis būdamas Karo aviacijos parko viršininku, siekė sumažinti eksploatacines sąnaudas, todėl pasirinko konstrukciją, panašią į jau turėtų labai panašių 19 lėktuvų A.120 struktūrą. Taip buvo sumažintos remonto sąnaudos, ekstra atveju A.120 uodegos galėjo būti uždedamos ANBO-IV ir atvirkščiai.[1]
Iš pradžių modelis buvo bandomas su „Pratt & Whitney Wasp C“ ir A.S. „Panther“ varikliais, tačiau pasirinktas anglų gamybos Bristol „Pegasus II“ variklis. Dėl pasaulinės ekonominės krizės svarui ir JAV doleriui nuvertėjus apie 40%, o lietuviškam litui išsilaikius buvusiame lygyje, angliškas variklis jau kainavo nebe 74 000 litų, o – 48 000, todėl už 8 variklius sumokėta tik 336 000 litų.[1]
Dažymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie 1930 m. pasibaigė individualių lakūnų ženklų tapymo ant lėktuvų dešimtmetis. Nuo Nepriklausomybės kovų laikotarpio buvo nusistovėjusi tradicija, jog pilotai savo lėktuvus žymėdavo individualiais ženklais – SVA-10, Š-20, CR.20, A.120 mirgėjo drakonais, indėnais, paukščiais, jokeriais, žvaigždžių spinduliais ir kt. Nėra duomenų kas buvo perėjimo prie vieningo kamufliažo iniciatorius – ar aukštoji kariuomenės vadovybė, ar A.Gustaitis – iš pradžių kaip Aviacijos parko viršininkas, vėliau – kaip Karo aviacijos viršininkas.
ANBO-IV pagrindinė spalva – ryški tamsiai žalia. Ja buvo nudažytas liemuo, sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų viršutinė dalis, kilis ir posūkio vairas. Sparnų ir horizontalių uodegos plokštumų apačia – sidabrinė (aliuminio pudros dažai). Spyriai ir variklio žiedas – juodos spalvos. Karo aviacijos ženklai – Vyčio kryžiai buvo piešiami ant abiejų posūkio vairo pusių, abiejų sparnų viršuje ir apačioje (atsitikdavo, kad žvalgybiniams lėktuvams sparnų viršuje ženklai nebuvo piešiami. Pats Vyčio kryžius – baltas, apvedžiotas dviem juostomis – juoda ir išorine – balta. Abiejuose liemens šonuose, prie uodegos buvo nurodoma lėktuvo markė (maždaug 1/8 liemens aukščio užrašas „ANBO-IV“ baltomis raidėmis) ir balti dviženkliai lėktuvo numeriai (ženklai kiek didesni nei 1/3 liemens aukščio). Daugiau jokių užrašų ant nebuvo daroma. Po 4-5 metų, keičiant drobinę dangą, buvo pakeistas užrašų šriftas (atsisakant išraitymų).[1]
Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1934–1935 m. buvo pastatyta 14 lėktuvų, kurie Karinėse oro pajėgose buvo naudojami iki Lietuvos aneksijos 1940 m.
Pirmoji ANBO-IV serija pradėta gaminti 1933 m. pradžioj, o pirmasis serijinis egzempliorius ANBO-IV (gamyklinis ir Karo aviacijos Nr.57) užbaigtas rugsėjo mėnesį ir buvo bandomas nuo 1933 m. rugsėjo 15 d. iki 1934 m. vasario 15 d. Pirmosios serijos lėktuvų (gamykliniai Nr. 58-63) gamyba baigta 1934 m. kovo 27 d.
Pabaigus pirmąją ANBO-IV seriją, A. Gustaitis norėjo be pertraukos, gaminti ir antrąją, kol neatleisti papildomai pasamdyti darbininkai, tačiau Vyriausybė 1934 metams neskyrė lėšų, ir 6 nauji varikliai Bristol „Pegasus“ IIM2 iš firmos "The Bristol Aeroplane Company Ltd. " buvo nupirkti tik 1935 m. kovo mėnesį (ir dar vienas toks pat kiek anksčiau). Antroji serija -septyni lėktuvai – ANBO-IV Nr.64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 buvo užbaigti 1935 m. gegužės mėnesį
1937 metų pradžioje buvo išbandyta „ANBO-IV“ modifikacija „ANBO-41“.
Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1934 m. šis ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinio oro laivyno žvalgybos lėktuvus.
1934 m. birželio 25 d. – liepos 19 d. trys ANBO-IV: Nr. 63 (plk. ltn. inž. A. Gustaitis, kpt. J. Namikas), Nr. 62 (kpt. J. Liorentas, Itn. R. Marcinkus), Nr. 61 (Itn. J. Mikėnas, mech. K. Rimkevičius) apskrido Europą 10 000 km ilgio maršrutu su sustojmais Stokholme, Kopenhagoje, Amsterdame, Briuselyje, Londone, Paryžiuje, Marselyje, Romoje, Udinėje, Vienoje, Prahoje, Budapešte, Bukarešte, Kijive, Maskvoje ir Velikije Lukuose.
Po aneksijos Anbo IV, priešingai nei modernesnis Anbo-41 nebuvo priimtas į sovietų karines oro pajėgas – Tautinę eskadrilę (DVRA 29 Šaulių teritorinio korpuso aviacija). Dauguma šių lėktuvų buvo panaudoti kaip taikiniai pratybose arba išardyti dėl vertingų prietaisų.
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antroji eskadrilė (ANBO-IV L Nr. 57, 58, 59, 60, 63)
- Šeštoji eskadrilė (ANBO-IV M Nr. 64, 65, 66, 67, 68, 69)
- Mokomoji eskadriė (ANBO-IV Nr.52, ANBO-IV L Nr. 61, 62)
- Karo aviacijos dirbtuvės (ANBO-IV M Nr. 70)
Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tuščio masė: 1360 kg
- Skridimo masė: 2200 kg
- Sparnų mojis: 13,2 m
- Sparnų plotas: 29 m²
- Liemens ilgis: 8,84 m
- Variklis: Bristol Pegasus IIM2, 585 AG
- Didžiausias greitis: 290 km/h (1,5 km aukštyje)
- Mažiausias greitis: 90 km/h
- Skrydžio lubos: 8 km
- Kopimo greitis į 5 km: 12 min.
- Kuro talpa: 400 l
Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2 lakūno kulkosvaidžiai
- 2 žvalgo kulkosvaidžiai
- Bombų talpa: 144 kg.
Avarijos ir katastrofos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1938 m. birželio 2 d., 12 val. 15 min. vykdydami užduotį nufotografuoti Bartininkus (Vilkaviškio aps.) iš mažo aukščio Antrosios eskadrilės pilotai Jonas Vidūnas ir Juozas Vilkaitis skrisdami ANBO-IV Nr. 69 įsirėžė į žemę ir žuvo. Liudininkų teigimu, pilotai mažame aukštyje virš J. Vilkaičio tėviškės atlikinėjo akrobatines figūras ir sparnu įsirėžė į žemę.[2]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (RU) ANBO IV – легкий многоцелевой штурмовик, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/aww2/anbo4.html
- (LT) Kačergius, Gintautas, Bartninkų tragedija, Plieno sparnai, 2020
- (LT) Ramoška, Gytis, Anbo-41, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?26
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ramoška, Gytis, Anbo-41, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?26
- ↑ Kačergius, Gintautas, Bartninkų tragedija, Plieno sparnai, 2020