Vikipedija:Enciklopedinis stilius
Šiame puslapyje išdėstytos elgesio lietuviškojoje Vikipedijoje gairės. Tai geriausios praktikos, kuriomis turėtų vadovautis redaktoriai, nepamirštant sveikos nuovokos, be to, gali pasitaikyti išimčių. Bet kokie esminiai šio puslapio pakeitimai turėtų atspindėti konsensusą. |
Vikipedijoje laikomasi čia aprašyto enciklopedinio stiliaus.
Straipsnio stilius
[redaguoti vikitekstą]Vikipedijos straipsnių stilius – mokslinis („sausas“). Enciklopedijos visame pasaulyje rašomos būtent moksliniu stiliumi. Jose vengiama:
- rašymo pirmuoju asmeniu („aš pasakyčiau“, „manau“, „mes galime“, „turime“, „gausime“),
- šnekamosios, kasdieninės kalbos stiliaus,
- tarmybių, žargono, slengo,
- pernelyg daug tarptautinių žodžių, terminų, apsunkinančių teksto supratimą,
- pernelyg daug atitikmenų užsienio kalbomis (Vikipedija nėra Vikižodynas, todėl tekstas neturėtų būti perkrautas svetimybėmis, skoliniais),
- necenzūrinių žodžių,
- niekinamąja prasme vartojamų žodžių, nebent jų vartojimas grindžiamas lingvistikos (terminologijos, leksikografijos) argumentais,
- literatūrinės kalbos stiliaus (pernelyg daug „sparnuotų frazių“, stilistinių priemonių),
- kategoriškumą didinančių įterpinių („be abejo“, „žinoma“, „galima sakyti“, „savaime suprantama“ ir kt),
- terminų, kurie bendrinėje, šnekamojoje lietuvių kalboje (o tuo labiau sunormintoje, kanceliarinėje kalboje) nevartojami.
Straipsnio kalba
[redaguoti vikitekstą]Rašant laikomasi bendrinės lietuvių kalbos, gramatikos, stilistikos taisyklių. Vengiama tuščiažodžiavimo, nereikalingų žodžių, be kurių mintis ir taip yra aiški. Vengiama žodžių, apsunkinančių minties suvokimą, neturinčių savarankiškos prasmės (įterpinių, jaustukų ir pan.).
Konkretumas
[redaguoti vikitekstą]Teiginius reikia formuluoti konkrečiai, vengti aptakių, neaiškių pasakymų. Dažniausiai pasitaikantys blogi pavyzdžiai yra „mokslininkai mano, kad…“ (kokie mokslininkai?), „teigiama, kad…“ (kas teigia?), „pastebėta, kad…“ (kas pastebėjo?). Tokie sakiniai turėtų būti sukonkretinti: nurodyti konkretūs asmenys ar asmenų grupės. Jei moksle kažkokia nuomonė yra pakankamai plačiai paplitusi ir negalima išskirti atskirų asmenų, galima nurodyti jų grupes, pvz.: „šiuo klausimu paplitusios kelios nuomonės: viena mokslininkų grupė, kuriuos žymiausi atstovai yra X ir Y, teigia, kad… kita, kurios žymiausi atstovai yra A ir B, mano, kad…“. Visur reikia išnašose nurodyti šaltinius.
Iš bėdos galima naudoti „plačiai paplitusi nuomonė, kad…“, „plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad…“, tačiau išskyrus visai akivaizdžius atvejus, geriau išnašose nurodyti tokio teiginio (kad nuomonė išties plačiai paplitusi) šaltinius.
Straipsnio struktūra
[redaguoti vikitekstą]Sąvoka – jos apibrėžimas – dalyko kilmė (genezė, istorija, kontekstas) – atsiradimo priežastys – dalyko esmė ir prasmė – pasireiškimas, formos – jo reikšmė, įtaka, egzistavimo pasekmės, poveikis, paplitimas, prevencija (ar skatinimas) – statistika – kiti mažiau susiję dalykai.
|