Mecosopranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Balso tipas
Moterų balsai
Sopranas
Mecosopranas
Kontraltas

Vyrų balsai

Kontratenoras
Tenoras
Baritonas
Bosas
Mecosoprano diapazonas

Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą. Nepainioti su savoka "altas".

Diapazonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.[1]

Operinės partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mecosopranui parašytos operų partijos:

Žymiausi mecosopranai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvės

Rita Preikšaitė, Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Birutė Marytė Sodaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Laima Jonutytė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tamara VainauskienėMecosopranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 545 psl.