Mecosopranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Balso tipas
Moterų balsai
Sopranas
Mecosopranas
Kontraltas

Vyrų balsai

Kontratenoras
Tenoras
Baritonas
Bosas
Mecosoprano diapazonas

Mecosopranas (it. mezzosoprano, iš mezzo 'vidurinis, tarpinis' + sopranas, pranc. bas-dessus) – moterų solisčių balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą. Nepainioti su savoka "altas".

Diapazonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mecosopranai atsirado XIX a. išsiplėtus soprano diapazonui. Mecosoprano diapazonas nuo la mažosios oktavos iki la antrosios oktavos. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti lyriniai – artimi sopranui, žemi dramatiniai – artimi kontraltui ir reti koloratūriniai mecosopranai, pasižymintys virtuozine technika.[1]

Operinės partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mecosopranui parašytos operų partijos:

Žymiausi mecosopranai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvės

Rita Preikšaitė, Marija Aleškevičiūtė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Birutė Marytė Sodaitytė, Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, Laima Domikaitė, Laima Jonutytė, Vladislava Grigaitienė, Irena Jasiūnaitė, Vincė Jonuškaitė, Alė Kalvaitytė, Jadvyga Kutkuvienė, Judita Leitaitė, Inesa Linaburgytė, Marija Lipčienė, Vlada Mikštaitė, Vilija Mozūraitytė, Ieva Prudnikovaitė, Aušra Stasiūnaitė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tamara Vainauskienė. Mecosopranas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 545 psl.