Liucijonas Morikonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liucijonas Morikonis
Morikoniai
Herb własny Morykoni.jpg
Gimė: 1818 m. spalio 30 d.
Mirė: 1893 m. vasario 14 d.
Varšuva
Tėvas: Jeronimas Morikonis
Sutuoktinis(-ė): Marija Lopacinskaitė, Liudvika Ledochovska, Elžbieta Mundytė
Vaikai:

Jonas, Liudvika, Tadas, Jadvyga, Teresė, Ona, Pranciškus, Stefanija

Liucijonas Morikonis (1818 - 1893, lenk. Lucjan Morykoni), Morikonių giminės bajoras, XIX a. valdė Salų dvarą ir Svėdasų dvarą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liucijonas Morikonis gimė 1818 m. spalio 30 d. Tėvas – dvarininkas bajoras Jeronimas Morikonis. Faktais nepatvirtinta, Juozo Tumo Vaižganto raštuose pateikta legenda - Liucijonas yra nesantuokinis J. Morikonio ir Kraštų palivarko gražuolės baudžiauninkės sūnus.

Liucijonas buvo mokomas ir auklėjamas užsienyje, kur pažino ir pamėgo meną. Jis buvo ruošiamas kunigystei, bet pasirinko pasaulietišką gyvenimą.

Grįžęs po studijų į tėviškę, Liucijonas Morikonis kūrėsi Svėdasuose, į šį kraštą kvietėsi architektus ir statybininkus iš Vakarų Europos. Jo architektūrinius sumanymus įgyvendino iš Matrijos (Tirolis, Austrija) atvykęs ir XIX a. antrojoje pusėje kelis dešimtmečius Lietuvoje kūręs architektas Georgas Werneris, vėliau suprojektavęs Rokiškio ir Salų bažnyčias.

Vakarinėje Beragio ežero pakrantėje, Bajorų kaimo teritorijoje, XIX a. viduryje Liucijonas Morikonis pastatė naujus Svėdasų dvaro rūmus, įrengė tvenkinį ir įveisė apie 7 hektarų ploto parką. Jį kūrė iš užsienio atsivežti sodininkai.

Buvo vedęs Mariją Lopacinskaitę (1840 m. rugsėjo 14 d.), Liudviką Ledochovską (1849 m. rugpjūčio 16 d.) ir Elžbietą Mundytę (1864 m. vasario 3 d.). Visose santuokose susilaukė palikuonių.[1]

Svėdasų miestelio aikštėje Liucijonas Morikonis pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą. Motinai ir pirmajai žmonai mirus, Svėdasų bažnyčios šventoriuje 1848–1850 m. jis pastatė mūrinę neogotikinio stiliaus Švč. Dievo Motinos koplyčią-mauzoliejų.

Melsdamas sveikatos sunkiai sirgusiai dukrai, apie 1854 m. šalia Svėdasų, Svėdasų–Šimonių ir Anykščių–Salų kelių kryžkelėje, Liucijonas Morikonis pastatė koplytėlę, skirtą Švč. Mergelei Marijai. Gyvendamas Svėdasuose, jis pats kasdien ateidavo į ją rožinio sukalbėti ir skatino vietinius žmones toje koplytėlėje už Morikonių giminę melstis.

Statydamas puošnius ir didingus pastatus, išlaidžiai gyvendamas, Liucijonas Morikonis paveldėtą didelį turtą greitai prarado, prasiskolino. už dalyvavimą sukilime areštuotas. Keletą mėnesių praleido kalėjime Vilniuje, vėliau metus Kaune. Po kalėjimo nebeturėjo pinigų 1855 m. Salų dvarą pardavė grafui Reinoldui Tyzenhauzui (lenk. Rajnold Tyzenhauz) iš Pastovių (lenk. Postawy). Svėdasų dvaras apie 1890 m. buvo parduotas iš varžytinių.

Nuskurdęs Liucijonas Morikonis senatvėje persikėlė į Varšuvą, kur iki mirties (1893 m. vasario 14 d.) dirbo mokytoju. Palaidotas Vilniuje, senosiose Rasų kapinėse.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Liucijono Morikonio giminės medis“. Nuoroda tikrinta 2018 m. gruodžio mėn. 21 d.. 
  2. „Antkapis. Rasų kapinių inventorius“. Nuoroda tikrinta 2018 m. gruodžio mėn. 21 d.. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]