Salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salos
Salos iš paukščio skrydžio.jpg
Salų miestelis Dviragio ežero saloje
Salos
Salos
Koordinatės 55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. / 55.815; 25.370 (Salos)Koordinatės: 55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. / 55.815; 25.370 (Salos)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybės vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kamajų seniūnija
Gyventojų (2021) 128
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Sãlos
Kilmininkas: Salų̃
Naudininkas: Salóms
Galininkas: Salàs
Įnagininkas: Salomìs
Vietininkas: Salosè
Istoriniai pavadinimai lenk. Soły, rus. Солы

Salos – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Kamajų. Seniūnaitijos centras. Stovi Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Veikia biblioteka, paštas (LT-42028), kultūros namai.

Miestelis yra unikalioje vietoje – 73 ha ploto saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais (praeina kelias  3606  PetrošiškisSalosGučiūnai ). Priešais, ežero pakrantėse įsikūręs Salų kaimas.

Salų miestelis

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis gavo savo pavadinimą pagal tai, kad visas yra išsidėstęs saloje.[2] Kodėl vietovardis įgijo daugiskaitinę formą, nėra aišku. Ežero vandeniui nuslūgus, sala beveik tampa pusiasaliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose vietovė minima nuo 1450 m. Čia gyveno didikų giminės Kęsgailos, Radvilos, Salose XVI a. 2-ojoje pusėje rezidavo kardinolas J. Radvila. 1585 m. Salos vadinamos miesteliu. XVIII–XIX a. valdė Morikoniai (jie pastatė dabartinius dvaro rūmus), kuriems įklimpus į skolas 1855 m. Salos atiteko Tyzenhauzams, 1880 miestelį paveldėjo Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė.

Iki 1775 m. Salų dvare pastatyta katalikų koplyčia, 1781 m. – pirmoji Salų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje dvare veikė Salų muzikos mokyka. XIX a. pabaigoje Salos – dvarvietė Vilkmergės apskrities Andrioniškio valsčiuje, Svėdasų parapijoje.[3]

1911 m. įsteigtas Salų žemės ūkio būrelis, 1913 m. – pieninė. Prieš I pasaulinį karą įkurta Blaivybės draugija. 1920–1950 m. Salose veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1923 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla.

Per 1941 m. birželio 14 d. trėmimą iš Salų apylinkės ištremta 19 žmonių, laikotarpyje nuo 1944 iki 1953 – daugiau kaip 15 šeimų. 1941 m. liepos 1 d. nacių Vokietijos valdžios įsaku nužudyti Salų komunistai, komjaunuoliai ir žydai. 1945 m. Gučiūnų kaime prie Salų įvyko Lietuvos partizanų ir sovietų kariuomenės bei stribų mūšis.

1951 m. įkurta biblioteka. LTSR laikmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Žemės ūkio mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą (1950–1969 m.), vėliau – į tarybinio ūkio technikumą (1969–1979 m.).

Nuo 2004 m. Salų dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos, kultūros renginiai.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Andrioniškio valsčius Vilkmergės apskritis
1950 m. Kamajų valsčius Rokiškio apskritis
19501986 m. Salų apylinkės centras Rokiškio rajonas
19861995 m. Kamajų apylinkė
1995 Kamajų seniūnija Rokiškio rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1982 m.[10]
36 167
(dvare)
420 420 400 380
1986 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
352 307 228 152 128 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Soły (7). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 70 psl. (lenk.)
  4. Salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. SalosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 151 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. SalosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 620 psl.
  11. Salos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 617
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Salos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 179 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PANEMUNĖLIO GS – 14 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KAMAJAI – 9 km