Salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Salos
Salos, Lithuania - panoramio (21).jpg
Salų miestelis

Salos
Koordinatės 55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. / 55.815; 25.370 (Salos)Koordinatės: 55°48′54″š. pl. 25°22′12″r. ilg. / 55.815°š. pl. 25.370°r. ilg. / 55.815; 25.370 (Salos)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybės vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kamajų seniūnija
Gyventojų (2011) 152
Istoriniai pavadinimai lenk. Soły, rus. Солы
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sãlos
Kilmininkas: Salų̃
Naudininkas: Salóms
Galininkas: Salàs
Įnagininkas: Salomìs
Vietininkas: Salosè

Salos – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Kamajų. Miestelis yra unikalioje vietoje – 73 ha ploto saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais (praeina kelias  3606  PetrošiškisSalosGučiūnai ). Priešais, ežero pakrantėse įsikūręs Salų kaimas. Seniūnaitijos centras.

Saloje yra Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Yra biblioteka (įsteigta 1951 m.), paštas (LT-42028), kultūros namai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose vietovė minima nuo 1450 m. Čia gyveno didikų giminės Kęsgailos, Radvilos, Salose XVI a. 2-ojoje pusėje rezidavo kardinolas J. Radvila. 1585 m. Salos vadinamos miesteliu. 17 a. XVIII–XIX a. valdė Morikoniai (jie pastatė dabartinius dvaro rūmus), kuriems įklimpus į skolas XIX a. Salos atiteko Tyzenhauzams, miestelį paveldėjo Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė.

XVIII a. pabaigoje Salose jau tikriausiai stovėjo koplyčia, XIX a. minima Salų bažnyčia.

1911 m. įsteigtas Salų žemės ūkio būrelis, 1913 m. – pieninė. Prieš I pasaulinį karą įkurta Blaivybės draugija. 1920–1950 m. Salose veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1923 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla. 1941 m. liepos 1 d. nacių Vokietijos valdžios įsaku nužudyti Salų komunistai, komjaunuoliai ir žydai. 1945 m. Gučiūnų kaime prie Salų įvyko Lietuvos partizanų ir tarybinių pajėgų mūšis.

LTSR laikmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Žemės ūkio mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą (1950–1969 m.), vėliau – į tarybinio ūkio technikumą (1969–1979 m.).

Nuo 2004 m. Salų dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos, kultūros renginiai.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
sovietmetis Salų apylinkės centras
nuo 1995 m. Kamajų seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1982 m.[8] 1986 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
36 167
(dvare)
420 420 400 380 352 307 228 152


Žymūs žmonės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. SalosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 151 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. SalosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 620 psl.
  9. Salos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 617
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PANEMUNĖLIO GS – 14 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
KAMAJAI – 9 km