Gytis Ivanauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gytis Ivanauskas
Gimė 1980 m. birželio 1 d.
Ukmergė
Veikla aktorius, šokėjas, choreografas, režisierius
Alma mater 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Gytis Ivanauskas (g. 1980 m. birželio 1 d. Ukmergėje) – Lietuvos aktorius, šokėjas ir choreografas, VšĮ „Gyčio Ivanausko teatro” įkūrėjas, vadovas, režisierius, choreografas ir šokėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1986 m. iki 1996 m. mokėsi Ukmergės J. Basanavičiaus vidurinėje mokykloje, 19961998 m. M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje mokėsi dailės. Nuo 1999 m. iki 2002 m. Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakultete studijavo aktoriaus-šokėjo specialybę (dėst. Anželika Cholina), nuo 2002 m. iki 2004 m. baigė podiplomines studijas, magistras.[1]

2000 m. režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Ugnies veidas” suvaidino paauglį Kurtą. Kiti garsesni vaidmenys – Romeo („Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija”, rež. O. Koršunovas) bei R. Raskolnikovas („Nusikaltimas ir bausmė”, rež. Gintaras Varnas).[2] 2005 m. įkūrė savo vardo teatrą. 2007 m. balandžio 6 d. Gyčiui Ivanauskui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. 2007 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos suteikė „Gyčio Ivanausko teatrui” teatro statusą ir pripažinimą profesionaliu scenos meno teatru.[3]

G. Ivanauskas dalyvauja įvairiuose šokio projektuose, yra sukūręs scenografiją monospektakliui „Švyturys”, kuriame pats ir vaidina (rež. G. Varnas), o 20052006 m. sezone pristatė savo kurtą šokio spektaklį „Praba” bei „Vyrai baltais sijonais”. Šiuolaikinio šokio asociacijos narys.

2016 m. suvaidino Lolitos personažą Emilio Vėlyvio kino filme „Zero III”. 2017 m. tuo pačiu sceniniu pseudonimu dalyvavo Eurovizijos dainų konkurso atrankoje su daina „Get frightened” ir nacionaliniame finale užėmė trečiąją vietą.

Vaidmenys teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2013 m., Jaunikis, „Bollywood”, rež. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2012 m., Šokėjas, „Tango Salon”, choreogr. Brigita Urbietytė, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2012 m., Blogis, „Fobijos”, rež Gytis Ivanauskas, choreogr. Gytis Ivanauskas, Brigita Urbietytė, Evaldas Taujanskis, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2012 m., Gytis, „Apie ką kalba vyrai”, rež. O.Šapošnikovas, „Domino” teatras;
  • 2011 m., Marko, „Marko (Kavolių kabaretas)”, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2011 m., Šokėjas, „Paukščiai”, choreogr. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2010 m., Režisierius, F. G. Lorka „Publika”, rež., G. Varnas, teatras „Utopia“;
  • 2009 m., Tutis, „Radijo ereliai”, rež., O. Šapošnikov, Domino teatras;
  • 2008 m., Batsiuvys, „Raudonos kurpaitės”, rež., choreogr. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2008 m., Tutis, „Striptizo ereliai”, rež. A. Jakubik, Domino teatras;
  • 2008 m., Branko, „Mėnulis nepaiso lojančių šunų”, choreogr. Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė, Menų spaustuvė;
  • 2008 m., Aurora, „Ruzvelto aikštė”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis dramos teatras;
  • 2007 m., Šokėjas, „8 kvadratiniai metrai”, rež. Gytis Ivanauskas, choreogr. Brigita Urbietytė, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2007 m., Šokėjas, „Verkimo sonata”, „Raudonos kurpaitės” (miniatiūros), rež. G. Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras (Ispanija, „Barcelona Dance Awards 2007);
  • 2007 m., Šokėjas, „Aš tave labai myliu”, rež. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2006 m., Igoris Sučevas, „Astronomo sapnas”, rež. Arpadas Šilingas, Kretakor teatras (Vengrija);
  • 2006 m., Šokėjas, „Vyrai baltais sijonais”, choreogr. G. Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2005 m., Skruzdėliukas, „Praba”, choreogr. G. Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2005 m., Berniukas, T. De Fombelle, „Švyturys”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis dramos teatras;
  • 2004 m., Šokėjas, „Nėščia tyla”, choreogr. A. Naginevičiūtė, Lietuvos šokio informacijos centras;
  • 2004 m., Persifalis, T. Dorst „Nusiaubta šalis arba Merlinas”, rež. G. Varnas, Menų spaustuvė;
  • 2004 m., Rodijonas Raskolnikovas, F. Dostojevskij „Nusikaltimas ir bausmė”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras;
  • 2003 m., Velnias, I. Stravinskij „Kareivio istorija”, rež. B. Mar, Lietuvos Nacionalinė filharmonija;
  • 2003 m., Romeo, W. Shakespeare „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”, rež. O. Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras;
  • 2002 m., Berniokas, F. G. Lorka „Donja Rosita arba gėlių kalba”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras;
  • 2002 m., Gabrielis Skalis, Marina Carr „Portija Koglen”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras;
  • 2002 m., Vyras, „Meilė”, choreogr. A. Cholina, Anželikos Cholinos šokio teatras;
  • 2002 m., Choristas, Sofoklio „Oidipas karalius”, rež. O. Koršnovas, Oskaro Koršunovo teatras;
  • 2002 m., Šokėjas, „Processus”, choreogr. A. Naginevičiūtė, Lietuvos šokio informacijos centras;
  • 2001 m., Meilužis, jau miręs, J.-L. Lagarce „Tolima šalis”, rež. G. Varnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras;
  • 2001 m., Kastukas, „Choreografo laiškai M.K.Č.”, choreogr. J. Smoriginas, Vilniaus baletas;
  • 2000 m., Kurtas, M. von Mayenburg „Ugnies veidas”, rež. O. Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras;
  • 1999 m., Šokėjas, „Pamišusių merginų šokiai”, choreogr. A. Cholina, Oskaro Koršunovo teatras;

Vaidmenys kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2016 m., Lolita, „Zero III”, rež. Emilis Vėlyvis
  • 2017 m., Šokių treneris ,,Aš žvaigždė" rež. Robertas Kuliunas

Choreografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2013 m., „Bollywood”, choreogr. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2012 m., „Fobijos”, choreogr. Gytis Ivanauskas, Brigta Urbietytė, Evaldas Taujanskis, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2011 m., „Paukščiai”, choreogr. Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2009 m., „Premjera”, rež. choreogr. Sanja Tropp Frühwald ir Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2009 m., „Pacha Fetish”;
  • 2009 m., „Sidabrinių gervių” kino apdovanojimų ceremonija;
  • 2009 m., Julijos Žilėnienės kostiuminis šokio spektaklis „Karališka aistra”;
  • 2008 m., Manto daina bei vaizdo klipas „Čiuožki”;
  • 2008 m., „Raudonos kurpaitės”, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2008 m., „Radiocentro apdovanojimai 2008”;
  • 2007 m., „Aš tave labai myliu”, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2006 m., dok. filmas „Tamsieji amžiai”, „Karalienės šokis”, BBC;
  • 2006 m., „Vyrai baltais sijonais”, Gyčio Ivanausko teatras;
  • 2005 m., „Praba”, Gyčio Ivanausko teatras.

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2009 m. „Auksinis scenos kryžius” geriausio aktoriaus vaidmens nominaciją už Aurorą „Ruzvelto aikštė” rež. G. Varnas;
  • 2007 m. Antros vietos laimėjimas šokio teatro kategorijoje „Gyčio Ivanausko teatrui” už miniatiūras – „Verkimo sonata” ir „Raudonos kurpaitės” tarptautiniuose šokio apdovanojimuose „Barcelona Dance Awards 2007” (Barselona, Ispanija);
  • 2006 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už geriausią debiutą profesionaliojo meno srityje;
  • 2006 m. Su debiutiniu šokio spektakliu „Praba”, mėnraščio „Pravda”, Gyčio Ivanausko teatras buvo pripažintas „Geriausiu nauju teatru“.
  • 2005 m. Festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2005” laureatas už Rodiono Raskolnikovo vaidmenį „Nusikaltime ir bausmėje”;
  • 2005 m. Kultūros ministerijos premijos ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius” už geriausius 2004/2005 m. sezono dramos aktoriaus vaidmenis Raskolnikovas „Nusikaltime ir bausmėje” ir vaidmuo monospektaklyje „Švyturys”, rež. G. Varnas nominantas;
  • 2005 m. Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūnos” prizas už Rodiono Raskolnikovo vaidmenį spektaklyje „Nusikaltimas ir bausmė”, rež. G. Varnas;
  • 2003 m. Kauno miesto savivaldybės Padėkos raštas už žymius kultūros ženklus miestui;
  • 2003 m. Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūnos” diplomas už Gabrielio Skalio vaidmenį spektaklyje „Portija Koglen”, rež. G. Varnas;
  • 2002 m. Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūnos” diplomas už Mirusio meilužio vaidmenį spektaklyje „Tolima šalis”, rež. G. Varnas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]