Luokesai
Luokesai | |
---|---|
Luokesų vakarinis galas
| |
Vieta | Molėtų rajonas, Lietuva |
Plotas | 1,074 km² |
Kranto linijos ilgis | 7,66 km |
Kilmė | rininis |
Vidutinis gylis | 14,4 m |
Didžiausias gylis | 43,8 m |
Įteka | Luokesaičio upelis |
Išteka | Kirneilė |
Koordinatės | 55°12′38″ š. pl. 25°25′11″ r. ilg. / 55.21056°š. pl. 25.41972°r. ilg. |
Luokesai – ežeras Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Molėtų, tarp plentų 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai vakaruose ir A14 Vilnius–Utena rytuose.
Ežero plotas 107,4 ha. Ilgis iš vakarų į rytus 2,43 km, didžiausias plotis 0,83 km. Paviršiaus altitudė 146,1 m. Didžiausias gylis 43,8 m dviejose vietose – ežero viduryje ir vakarinėje dalyse, vidutinis gylis 14,4 m. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 6,0 km². Kranto linija vingiuota, jos ilgis 6,53 km, su salų krantais 7,66 km. Šiaurės vakarų ir pietinis krantai statūs, aukšti, apaugę mišku, šiaurinis ir rytinis krantai – lėkšti, kai kur pelkėti. Ežerą supa Ąžuolijos, Berželių, Varelių, Žagarinės, Duobužių miškai. Yra 2 miškingos salos ežero šiaurės rytų dalyje (1,78 ha ir 0,92 ha).
Pietuose įteka Luokesaičio upelis iš Luokesaičio ežero, rytuose išteka Kirneilė į Kirneilio ežerą. Ežeras priklauso Šventosios baseinui. Ežero pratakumas 12 %.[1]
Prie ežero įsikūrę Luokesos, Ažuluokesos, Paluokesos kaimai.[2] Veikia 4 kaimo turizmo sodybos, rytinėje pakrantėje yra stovyklavietė. 2001 m. ir 2002 m. ežere aptiktos 2 polinės senovės gyvenvietės.
Ežerėvardis kildinamas nuo žodžių luokas („lūgnas, liūnas“), luoknas („luognas, vandens užliejama vieta, vadaksnis“). Pirminė reikšmė galbūt susijusi su latv. lukt, ļukt („lėpti, glebti, linkti“).[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Luokesai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 701 psl.
- ↑ Luokesai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 665
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 199