Scanorama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Festivalio logotipas.

Scanorama (Europos šalių kino forumas „Scanorama“) – didžiausias ir svarbiausias rudens sezono kino renginys Lietuvoje, kiekvieną lapkričio mėnesį vykstantis keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kasmet žiūrovams pristatoma daugiau kaip 100 įdomiausių ir vertingiausių pastarųjų metų Europos kino kūrinių, rengiami susitikimai su kino kūrėjais ir galiausiai – kiekvienas festivalio dalyvis kviečiamas į akistatą su pačiu savimi.                                                                                        

Festivalyje rodomi ilgametražiai ir trumpametražiai vaidybiniai, dokumentiniai bei animaciniai filmai. „Scanorama“ siekia aprėpti tų metų Europos kino panoramą, kasmet pristatydama tiek prestižinių festivalių (Kanų kino festivalio, Berlynalės, Karlovi Varų ir t. t.) laureatus, tiek jaunus perspektyvius režisierius. Festivalis pristato 13 filmų programų, svarbiausios jų – „Naujienos iš Šiaurės“, „Kertant Europą“ ir konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“.

Skandinaviška kultūra alsuojančios „Scanoramos“ principai ir vertybės – kokybė, etika, profesionalumas ir tvirtos moralinės nuostatos. Festivalis siekia dalintis geriausiais atrastais filmais, provokuoti diskusijas, kurti erdvę pokalbiams su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus. Per festivalį vyksta kino industrijos renginiai, kuriuose dalyvauja pristatomų filmų autoriai ir kino industrijoje dirbantys žmonės: festivalių direktoriai, kino platintojai, įvairių tarptautinių fondų ir organizacijų atstovai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003–2006 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivalis prasidėjo kaip Šiaurės šalių kino forumas ir iš pradžių į kino teatrų sales traukė išskirtinai skandinaviško kino gerbėjus. „Scanorama“ siekė supažindinti lietuvius su sparčiai augančiu ir populiarėjančiu Šiaurės šalių kinu, parodyti, kad be pasaulinio garso režisierių Ingmaro Bergmano ir Aki Kaurismäkio, šiame regione yra ir kitų dėmesio vertų kūrėjų.[3]  


Idėja surengti Šiaurės šalių kino forumą Lietuvoje Gražinai Arlickaitei kilo viešint Norvegijoje, Tromsėje.[2] 2003 m. lapkričio 10–30 d. „Scanorama“ pirmą kartą įvyko trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Festivalyje buvo pristatyti filmai iš Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos ir Farerų salų. Pirmąją „Scanoramą“ atidarė danų režisieriaus Larso von Triero juosta „Dogvilis“ (2003), o uždarė norvego Bento Hamerio filmas „Virtuvės istorijos“ (2003).

2004 m. antrąją „Scanoramą“ atvėrė norvegų režisieriaus Larso Gorano Petterssono filmas „Bazo“ (2003), kurį pristatė pats kūrėjas. Dramatiškoje juostoje pasakojama apie samių tautos kovą už išlikimą šių laikų kontekste. „Scanoramą“ užvėrė švedų režisierės Terezos Fabik filmas „Kečupo efektas“ (2004).

Užmezgusi stiprius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su svarbiausiais Europoje vykstančiais Šiaurės šalių kino festivaliais (Ruano kino festivaliu Prancūzijoje, Liubeko – Vokietijoje, Geteborgo – Švedijoje ir kt.), netrukus „Scanorama“ tapo didžiausiu Šiaurės šalių kino forumu Baltijos regione. Dar po trejų metų „Scanorama“ tapo tarptautinio Europos kino festivalių tinklo „Alliance of Central and East European Film festivals“ nare, o nuo 2006 metų pradėjo bendradarbiavimą su Austrijoje įsikūrusiu Tarptautiniu Linco kino festivaliu „Crossing Europe“.


2005 m. „Scanoramoje“ lankėsi ilgametis „Sources“ fondo vadovas Dickas Willemsenas, kuris mokė kino profesijų studentus ir absolventus kino dramaturgijos paslapčių. Festivalyje taip pat viešėjo žiūrimiausio festivalio metų filmo „Karališki žaidimai“ (Danija) prodiuserė Meta Louise Foldager, pasidalinusi savo patirtimi, kuriant aktualijomis paremtą politinį trilerį. Kiti tų metų festivalio svečiai – režisierius Bentas Hameris (Norvegija), režisierius Lukasas Moodyssonas ir jo prodiuseris Larsas Jönsonas (Švedija), prodiuseris Janas Erikas Holstas (Norvegija), prodiuseris Imantsas Mozersas (Latvija) ir kt.[4] Festivalio atidarymo filmas – Larso von Triero „Manderlay“ (2005, Danija, Švedija, Olandija), uždarymo filmas – Bento Hamerio „Factotum“ (2005, Norvegija, JAV).


2006 m. festivalio naujovės – trumpametražių filmų naktis „Šiaurės pašvaistė“ bei kartu su Linco kino festivaliu „Crossing Europe“ rengiama tęstinė programa „Kertant Europą“. Daug dėmesio skiriama jaunajai skandinavų kino režisierių kartai. Vienas „Scanoramos“ akcentų – antrasis norvegų režisieriaus Jenso Lieno ilgametražis filmas „Įkyruolis“, sėkmingai pristatytas Kanų kino festivalio „Kritikų savaitėje“ ir laimėjęs tris Norvegijos kino apdovanojimus.

„Scanoramą“ Vilniuje atvėrė ir užvėrė nauji dviejų skirtingų jaunosios kartos režisierių darbai: islando Baltasaro Kormákuro juosta „Trumpa kelionė į dangų“ (2005) ir suomio Aku Louhimieso „Sušalęs miestas“ (2005).

Scanorama 2007[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas 2007 m. „Scanoramos“ akcentų – tais pačiais metais anapilin išėjusio žinomiausio skandinavų režisieriaus Ingmaro Bergmano garbei festivalyje paskirta speciali programa „Bergmano balsas“.[5]  


Festivalyje lankėsi filmo „Londonas – Braitonas“ prodiuseriai Alas Clarkas ir Kenas Marshalas, vokiečių režisieriai Pia Marais („Padugnės“, 2007), Emily Atef („Molės kelias“, 2005), Robertas Thalheimas („Tikroji vertė“, 2004), taip pat kroatas Ognjenas Svilicicius („Atsiprašau už kung fu“, 2004), slovėnas Janas Cvitkovicius („Nuo kapo prie kapo“, 2006), estė Kadri Kõusaar („Magnusas“, 2007).


Festivalio atidarymo filmas – Petterio Næsso „Moters nublokšti“ (2007, Norvegija), uždarymo – Baltasaro Kormákuro „Stiklinis miestas“ (2006, Islandija).

Scanorama 2008[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. „Scanorama“ pradėjo organizuoti „Naujajį Baltijos kiną“, konkursinę programą, siekiančią atrasti perspektyviausius Lietuvos, Latvijos, Estijos jaunuosius talentus. Festivalyje vyko koprodukcijos forumas „Jaunoji kino karta“, kuriame dalyvavo filosofas Nerijus Milerius (Lietuva), filmų režisierius ir prodiuseris Thanos Anastopolous („Pataisa“, 2008, Graikija).[6]  


Septintojo festivalio atidarymo ir uždarymo filmai – Bårdo Breieno „Negatyvaus mąstymo menas“ (2006, Norvegija) ir Henriko Rubeno Genzo „Siaubingai laimingas“ (2008, Danija).

Scanorama 2009[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kultūros sostinės metais į Lietuvą pirmąsyk atkeliavo „Kylančios žvaigždės“ („Shooting Stars“)  – Europos kino plėtros (EFP) inicijuotas renginys, paprastai viešintis didžiausių Europos ir pasaulio festivalių scenose. „Scanoramoje“ tradiciškai vyko meistriškumo dirbtuvės kino profesionalams „Jaunoji kino karta“, kuriose svečiavosi vienas garsiausių Europos prodiuserių, ilgametis Europos kino akademijos (EFA) tarybos pirmininkas britas Nikas Powellas, taip pat lenkų režisierė Magda Piekorz („Mieguistumas“, 2008), serbas Vladimiras Paskaljevičius („Velnio miestas“, 2009), lenkų rašytojas ir kino dramaturgas Wojciechas Kuczokas („Mieguistumas“, 2008), britų prodiuseris Alastairas Clarkas („Nepaklotos lovos“, 2009).[7] Per „Scanoramą“ Lietuvoje pirmąsyk apsilankė britų režisierius, Oskaro laureatas Džeimsas Maršas (James Marsh), festivalyje parodytas jo filmas „Žmogus ant lyno“.


Vienas 2009 m. „Scanoramos“ akcentų – projektas „Žanos d'Ark aistra“. Šis nebylusis 1928 m. danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio kino šedevras parodytas Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje, filmą gyvai įgarsinant Donato Katkaus diriguojamam Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui. Muziką šiam filmui daugiau negu metus kūrė kompozitorius Bronius Kutavičius.


Festivalį atvėrė švedų režisieriaus Jano Troelio juosta „Amžinos akimirkos“ (2008). Uždarymo filmas – Joachimo Rønningo ir Espeno Sandbergo „Maksas Manusas“ (2008, Norvegija, Danija, Vokietija).


Sparčiai augdama, plėsdama savo geografinį lauką ir sulaukdama vis daugiau žiūrovų, 2009 m. „Scanorama“ tapo visos Europos šalių kino forumu. Nepaisant to, festivalis nepamiršta savo ištakų – ryšys su Šiaurės Europos šalimis, kurių filmai tapo reikšmingu impulsu formuojant festivalio tikslus ir vertybes, išlieka svarbiu „Scanoramos“ išskirtinumu.

Scanorama 2010[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos šalių kino forumo atidarymą savo apsilankymu pagerbė rusų kino kritikas Sergėjus Lavrentievas, garsaus Norvegijos Kon Tiki muziejaus marketingo direktorius Halfdanas Tangenas, Janas Erikas Holstas (Norvegijos kino institutas), Islandijos aktorius Tomas Lemarquis („Albinosas Nojus“, „Gruodis“), serbų režisierius Vladimiras Perisičius („Paprasti žmonės“, 2009) ir kt. [8]


Festivalyje rodyta Wimo Wenderso filmų retrospektyva. Naujojo vokiečių kino režisierius žinomas dėl tokių filmų kaip „Paryžius, Teksasas“ (1984), „Dangus virš Berlyno“ (1987), „Pina“ (2011).


2010 m. „Scanoramos“ atidarymo ir uždarymo filmai – Hanso Petterio Molando „Savaip sąžiningas žmogus“ (2010, Norvegija) ir Susanne Bier „Geresniame pasaulyje“ (2010, Danija, Švedija). S. Bier juosta buvo įvertinta „Oskaru“ kaip geriausias 2011 m. užsienio filmas.

Scanorama 2011[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Scanoramos 2011“ naujiena – pirmą kartą Lietuvoje vykstantis Baltijos jūros regiono šalių ir Japonijos koprodukcijos forumas, kurį vedė prodiuseris, ilgametis Europos kino akademijos (EFA) tarybos pirmininkas britas Nikas Powellas. Forumo lektoriai ir projektų vertintojai iš Japonijos – prodiuseris Hiroomi Fukuzawa, vienas iš kino studijos NDF įkūrėjų Michiyo Yoshizaki, Japonijos nacionalinės televizijos naujienų programų direktorius Takahiro Hamano. Svečiai iš Europos: prodiuserė Dagmar Jacobsen (Vokietija), dokumentinio kino režisierius Marcelis Łozińskis (Lenkija), prodiuserė Rasa Miškinytė (Lietuva).[9]


Festivalyje taip pat lankėsi FIPRESCI (Tarptautinės filmų kritikų federacijos) generalinis sekretorius Klausas Ederis, pirmininkavęs „Naujojo Baltijos kino“ žiuri, lenkų kino klasikas Krzysztofas Zanussi, islandų režisierius Daguras Kãris. „Scanorama 2011“ pristatė ne vienos asmenybės, o šalies – Nyderlandų – kino retrospektyvą „Nyderlandų kinas iš arčiau“, kuri buvo padalinta į dvi programas: „Naujienos iš Nyderlandų“ ir „Jauna Nyderlandų klasika“.


Trečiąsyk „Scanoramą“ atvėrė Larso von Triero režisuotas filmas („Melancholija“, 2011, Danija, Švedija, Prancūzija, Vokietija). Uždarymo filmas – Anne Sewitsky „Nesveikai laiminga“ (2010, Norvegija).

Scanorama 2012[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Scanoramos 2012“ atidarymo filmu tapo juosta „Bet kuriuo keliu“, kurią pristatė jos kūrėjai – islandų režisierius Hafsteinnas Gunnaras Sigurdssonas ir vienas pagrindinių filmo aktorių Hilmaras Gudjonssonas. Festivalyje taip pat lankėsi vokiečių dokumentinio kino kūrėja Ulrike Ottinger, prodiuseris Janas Erikas Holstas, režisieriai Umutas Dagas (Austrija), Filipas Marczewskis (Lenkija).


„Scanoramos“ uždarymą savo apsilankymu pagerbė norvegų aktorė, režisierė, I. Bergmano mūza Liv Ullmann.[10] Jos filmas „Neištikimi“ užvėrė jubiliejinę „Scanoramą“, festivalyje surengta ir L. Ullman filmų retrospektyva.

Scanorama 2013[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Scanoramoje 2013“ apsilankė režisieriai Natalija Merkulova ir Aleksėjus Čupovas („Intymios vietos“, 2013), Krzysztofas Zanussi (festivalio žiūrovai turėjo galimybę pamatyti dar nebaigtą autoriaus filmą „Svetimkūnis“), Tomas Shkolnikas („Komikas“, 2012), Goranas Paskaljevičius („Dienai brėkštant“, 2012), Marteinas Thorssonas („XL“, 2013), Antonio Piazza („Salvo“, 2013), J. Jackie Baier („Julija“, 2013), Matteo Oleotto („Zoranas, mano sūnėnas idiotas“, 2013), Vitaly Mansky („Vamzdis“, 2013), Jan Forrstrom („Egipto princesė“, 2013), aktorius Tomi Korpela („Viskas, ką darom dėl meilės“, 2013) ir kt.[11]  


Festivalyje rodytos prancūzų Naujosios bangos įkvėpėjo Roberto Bressono ir britų kino legendos Nicolo Roego filmų retrospektyvos.


2013 m. „Scanoramą“ atidarė švedų režisierės Mios Engberg juosta „Belvilio kūdikis“, kurios premjera vyko Berlyno kino festivalyje. Uždarymo filmas – Joachimo Rønningo ir Espeno Sandbergo „Kon-Tiki“ (2012, Norvegija).

Scanorama 2014[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Festivalį atidarė švedų režisieriaus Roy Anderssono filmas „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (A Pigeon Sat on a Branch Reflecting on Existence, 2014), apdovanotas „Auksiniu liūtu“ Venecijos kino festivalyje.[12] Tarp „Scanoramos“ svečių: kroatų kilmės amerikiečių režisierius Frankas Pavičas („Jodorowsky’o kopa“, 2013), danų kūrėjas Nilsas Malmrosas („Skausmas ir džiaugsmas“, 2013), lenkai Lechas Majewskis („Šunų laukas“, 2014) ir Krzysztofas Zanussi („Svetimkūnis“, 2014).


Festivalyje lankėsi ir Joanna Hogg, viena įdomiausių šiuolaikinio britų kino kūrėjų. „Scanoramos“ surengtoje režisierės filmų retrospektyvoje parodyti žymiausi jos darbai: „Svetimi“ (2008), „Archipelagas“ (2010), „Paroda“ (2013). Joanna Hogg dalyvavo ir festivalyje pirmą kartą surengtame „Pokalbyje su režisieriumi“ („Director’s Talk“). Kitas „Scanoramos 2014“ akcentas – graikų režisieriaus Theodoro Angelopoulo filmų retrospektyva.


Festivalio uždarymo ceremonijoje Gražina Arlickaitė apdovanota Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Karininko kryžiumi už ilgamečius nuopelnus Norvegijos kultūrai.[12] Festivalį užvėrė Bento Hamerio „1001 gramas“ (2014, Norvegija).

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo pirmųjų savo gyvavimo metų „Scanorama“ organizuoja renginius kino profesionalams, pradedantiesiems kūrėjams, kino specialybių studentams bei absolventams.

„Scanoramos kryptys“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Industrijos forumas „Scanoramos kryptys“ skirtas kino kūrėjų, prodiuserių, pardavimų agentų ir kitų kino profesionalų bendradarbiavimui tarp skirtingų šalių ir regionų skatinti. Koprodukcijos forume dalyvavo ir paskaitas skaitė tokie pasaulinio garso kino profesionalai kaip Krzysztofas Zanussi, Nikas Powellas, Michyo Yoshizaki, Yves Pasquier ir kt.


2013 m. „Scanoramos kryptys“ pristatė unikalų renginį – „Work in Progress“, kuriame parodyti dar nebaigtų filmų projektai. Savo work in progress filmą „Svetimkūnis“ pristatė ištikimas festivalio bičiulis, lenkų kino grandas Krzysztofas Zanussi bei kiti režisieriai: Giedrė Žickytė („Meistras ir Tatjana“), Mantas Kvedaravičius („Stasis“), Mykolas Vildžiūnas („Nesamasis laikas”), Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis danas Allanas van O. T. Andersenas („Pabėgimas iš Saulės miesto“).


Atsižvelgdama į ilgametę darbo su regiono kino industrija patirtį ir rinkos stebėjimo rezultatus, „Scanoramos“ komanda kuria kino talentų ugdymo programą. 2015 metais startuojanti „Scanoramos“ talentų laboratorija sieks užpildyti kino edukacijos spragą tarp kino mokyklų suteikiamo išsilavinimo ir patirties, įgyjamos per ilgametį praktinį darbą. Pradedantiesiems profesionalams skirta programa skatins kylančių kūrėjų ir jau įsitvirtinusių profesionalų bendradarbiavimą kino finansavimo, gamybos ir platinimo srityse.

Naujasis Baltijos kinas (NBK)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2008 m. „Scanoramoje“ organizuojama konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“. Tai Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) trumpametražių filmų programa, siekianti atrasti geriausius Baltijos šalių talentus ir skatinti jų kūrybą. Konkurso laureatas, išrinktas kompetentingos tarptautinės žiuri, apdovanojamas 10 000 eurų vertės kino aparatūros nuomos paslaugomis būsimam kino projektui. Įvertinamas ir geriausio lietuviško trumpametražio filmo autorius – jam atitenka Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3 000 eurų vertės piniginis prizas. Programos nugalėtojai skelbiami lapkričio mėnesį, per iškilmingą „Scanoramos“ uždarymo ceremoniją.

Metai Geriausias filmas Geriausias lietuvių filmas Žiuri
2010 Jūratė Samulionytė, „Šanxai Banzai“ (2010) Jūratė Samulionytė, „Šanxai Banzai“ (2010)
  • Janas Erikas Holstas – Norvegijos kino institutas;
  • Audrius Stonys – dokumentinio kino kūrėjas;
  • Vladimiras Lavrentjevas – Rusijos kino kritikas;
  • Tomas Lemarqui – Islandijos aktorius;
  • Aleksi Salmenperä – suomių režisierius.
2011 Ilzė Kunga, „Šviesos ženklai“ (Latvija) Andrius Blaževičius, „Dešimt priežasčių“ (2011)
  • Klausas Ederis – FIPRESCI generalinis sekretorius (Vokietija);
  • J. E. Holstas – Norvegijos kino institutas;
  • Janas Forsströmas – filmo „Geras sūnus“ scenarijaus autorius (Suomija);
  • Ragnhilda Tronvoll – filmo „Nesveikai laiminga“ scenaristė (Norvegija).
2012 Ivanas Pavljutškovas, „Baltas kvadratas“ (Estija) Oksana Buraja, „Liza, namo!“ (2012)
  • J. E. Holstas – Norvegijos kino institutas;
  • Filipas Marczewskis – režisierius (Lenkija);
  • Umutas Dagas – režisierius (Austrija).
2013 Maria Reinup, „Mai” (2013, Estija) Linas Mikuta, „Pietūs Lipovkėje” (2013)
  • Krzysztofas Zanussis – režisierius (Lenkija);
  • Dagmara Jacobsen – prodiuserė (Vokietija);
  • Sitora Alieva – atviro Rusijos kino festivalio „Kinotauras” direktorė;
  • Thanos Anastopoulos – režisierius (Graikija).
2014 Eva Anu-Laura Tuttelberga, „Kitoje miško pusėje“ (On the Other Side of the Woods, 2014, Estija) Marija Stonytė „Kelių eismo taisyklės“ (Too Young to Drive, 2014)
  • Ulrichas Gregoras – kino istorikas, kritikas, vienas „Berlynalės“ programos „Jaunojo kino forumas“ įkūrėjų (Vokietija);
  • Erika Gregor – viena „Jaunojo kino forumo“ įkūrėjų (Vokietija);
  • Hrönn Marinósdóttir – Tarptautinio Reikjaviko kino festivalio direktorė (Islandija);
  • Tiina Savi – distribucijos kompanijos „Must Käsi“ pirkimų vadovė (Estija).

„Pokalbis su režisieriumi“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. „Scanorama“ pirmą kartą surengė „Pokalbį su režisieriumi“ („Director’s Talk“). Renginyje su pradedančiaisiais kūrėjais ir profesionalais savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Joanna Hogg, viena įdomiausių šiuolaikinių britų kino režisierių.

„Scanorama Shortcut“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Scanorama Shortcut“ yra tarptautinių kūrybinių dirbtuvių ciklas, kurį „Scanorama“ organizuoja kartu su Tarptautiniu Reikjaviko kino festivaliu. Dirbtuvės vyksta Lietuvoje ir Islandijoje, jose kviečiami dalyvauti trumpametražių filmų kūrėjai (režisieriai, prodiuseriai, scenaristai ir kt.)


Kūrybinės dirbtuvės „Scanorama Shortcut“ per dvi intensyvias savaites kino naujokus supažindina su verslumo principais, kuriuos perprasti praktikoje truktų ne vienerius metus, ir suteikia nuorodas, kurios kino debiutantams turėtų padėti sutrumpinti kelią į sėkmę. 2014 m. projekto dalyviais tapo dešimt jaunų kino kūrėjų: penki lietuviai ir penki islandai mokėsi naujai pažvelgti į trumpametražių filmų kūrimą, finansavimo ir platinimo galimybes, dalinosi tarptautine patirtimi sprendžiant kūrybinius iššūkius.

„Scanoramos“ platinami filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maksas Manusas (Max Manus) 

Joachim Rønning

2008

Belaukiant Eriko (Looking for Eric) 

Ken Loach

2009

Nesveikai laiminga (Sykt lykkelig) 

Anne Sewitsky

2010

Negatyvaus mąstymo menas (Kunsten at tænke negativt)

Bård Breien

2010

Geresniame pasaulyje (Hævnen) 

Susanne Bier

2010

Laplandijos odisėja (Napapiirin sankarit) 

Dome Karukoski

2010

Nes tai gražu (Till det som är vackert) 

Lisa Langseth

2010

Beždžionautojos (Apflickorna) 

Lisa Aschan

2011

Bet kuriuo keliu (À annan veg) 

Gunnar Sigurðsson

2011

Karališkas romanas (En kongelig affære)

Nicolaj Arcel

2012

Žudymo aktas (The Act of Killing)

Joshua Oppenheimer

2012

Detektyvas Daunas (Detektiv Downs) 

Bård Breien

2013

Tūkstantį kartų labanakt (Tusen ganger god natt) 

Erik Poppe

2013

Jauna ir graži (Jeune & Jolie) 

François Ozon

2013

Mes geriausios! (Vi är bäst!) 

Lukas Moodysson

2013

Metų pilietis (Kraftidioten) 

Hans Petter Moland

2014

Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį (En duva sat på en gren

och funderade på tillvaron)

Roy Andersson

2014

Meilė iš pirmo smūgio (Les combattants) 

Thomas Cailley

2014

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Oficialus festivalio „Scanorama“ tinklalapis: Apie festivalį. Tikrinta 2011-12-05.

  2. Pradžia arba taip prasidėjo „Scanorama“. cinema.lt, 2005 m. spalio 5 d. Tikrinta 2011-12-05.

  3. Scanorama: action and redundant special effects-free, but still gripping hearts. en.delfi.lt, 2014 m. lapkričio 7 d. Tikrinta 2015-06-17.

  4. Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama 2005“ rengia skandinavų kino puotą. delfi.lt, 2005 m. rugsėjo 22 d. Tikrinta 2015-06-17.

  5. Scanorama 2007 II: Bergmanas, Munchas ir Europos kirtimas. ore.lt, 2007 m. gruodžio 3 d. Tikrinta 2015-06-17. 

  6. Artėja „Scanorama“. bernardinai.lt, 2008 m. lapkričio 5 d. Tikrinta 2015-06-17.

  7. Gražina Arlickaitė apie SCANORAMA 2009. g-taskas.lt, tikrinta 2015-06-18. 

  8. „Scanoramos“ atidarymo ceremonijoje – garsūs svečiai. 15min.lt, 2010 m. lapkričio 11 d. Tikrinta 2015-06-18.

  9. Scanorama. archyvas.zurnalaskinas.lt, 2011 m. rugsėjo 1 d. Tikrinta 2015-06-18.

  10. G. Arlickaitė: „Kiekvienas „Scanoramos“ filmas – lyg kelionė į dar nepažintą šalį“. kultura.lrytas.lt, 2012 m. spalio 30 d. Tikrinta 2015-06-18.

  11. „Scanorama“: metus rinktoje programoje suguls mūsų ir kino ambicijos. lrytas.lt, 2013 m. spalio 29 d. Tikrinta 2015-06-18.

  12. Vilniuje prasidėjo didžiausia rudens kino šventė „Scanorama“. 2014 m. lapkričio 7 d. Tikrinta 2015-06-18.

  13. 12-osios „Scanoramos“ uždaryme – karališkas įvertinimas Gražinai Arlickaitei ir konkursinės programos apdovanojimai. madeinvilnius.com, 2014 m. lapkričio 17 d. Tikrinta 2015-06-18.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]