Ravena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ravena
it. Ravenna
Ravenna-San Giovanni Evangelista 08.jpg
Šv. Jono Evangelisto bažnyčia

Ravena
44°25′0″N 12°12′0″E / 44.41667°N 12.20000°E / 44.41667; 12.20000 (Ravena)Koordinatės: 44°25′0″N 12°12′0″E / 44.41667°N 12.20000°E / 44.41667; 12.20000 (Ravena)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Emilija-Romanija Emilija-Romanija
Provincija: Ravenos provincija
Gyventojų (2009): 157 050
Plotas: 652,89 km²
Tankumas (2009): 241 žm./km²
Tinklalapis: www.comune.ra.it
Commons-logo.svg Vikiteka: RavenaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 788

Ravena (it. Ravenna) – miestas Emilijoje-Romanijoje (šiaurės Italija), prie Adrijos jūros; provincijos centras. 157,05 tūkst. gyventojų (2009). Išvystyta naftos, chemijos, mašinų, muzikos instrumentų pramonė. Veikia Ravenos nacionalinis muziejus, dailės menų akademijos Pinakoteka, arkivyskupijos muziejus. Išlikę mauzoliejai (V–VI a.), bazilikos, rūmų liekanos, poeto Dantės (1265–1321) kapas ir muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinės Ravenos vietovėje italikų genčių žmonės apsigyveno apie 1400 m. pr. m. e.[1] Tradiciškai laikomasi nuomonės, kad po to vietovėje gyveno etruskai, o dar vėliau − galai. 191 m. pr. m. gyvenvietė pateko į Romos priklausomybę ir greitai įgijo didelę reikšmę regione dėl Adrijos šiaurės-vakarų jūrų uosto. Romos imperatorius Augustas pastatė naują Klasės uostą šiek tiek piečiau Ravenos, kuris tapo pagrindinių Romos imperijos karinių jūrų pajėgų Adrijoje baze.

402 m. imperatorius Honorijus perkėlė Vakarų Romos imperijos sostinę į Raveną. Po imperijos žlugimo 476 m. Ravena tapo germanų valstybės, vadovaujamos Odoakro, sostine. 493 m. tapo ostrogotų karalystės, vadovaujamos Teodoriko, sostine. 540 m. Raveną užkariavo Bizantijos imperatoriaus Justiniano I generolas Belizarijus ir Ravena tapo Bizantijos imperijos Italijos valdų sostine.

726 m. po maištų ir invazijų Bizantijos valdžia Ravenoje žlugo, miestas 751 m. pasidavė langobardų karalystei, 754 m. buvo prarastas frankams, kurių karalius Pipinas III 757 m. miestą padovanojo Romos popiežiui. Ilgą laiką miestas buvo beveik savarankiškai valdomas vietos arkivyskupų ir vėliau – įtakingos Polenta giminės. 1441 m. miesto valdymą perėmė Venecijos respublika, bet 1509 m. jis vėl grąžintas popiežiui. 1512 m. po Ravenos mūšio miestą užėmė prancūzai, tačiau greit buvo išvaryti. Miestas po to su trumpomis pertraukomis buvo popiežiaus nominalioje priklausomybėje. 1859 m. Ravena paskelbė sąjungą su Sardinijos karalyste ir 1861 m. tapo suvienytos Italijos dalimi.

UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1996 m. UNESCO į pasaulio paveldo sąrašą įtraukė aštuonis V−VI a. Ravenos statinius, sudarydama objektą Nr. 788 „Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai“.[2]

Į sąrašą įtraukti Ravenos statiniai:

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]