Genovaitė Jacėnaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Genovaitė Jacėnaitė (g. 1933 m. birželio 1 d. Kuršėnuose) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai – Liudvikas Strolis, Juozas Mikėnas. 19571999 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1996 m. docentė. Nuo 1994 m. ir Pedagogų profesinės raidos centro dėstytoja.

Lietuvos dailininkų sąjungos, Žemaičių bendrijos Vilniuje narė, 2008 m. gyventojų išrinkta Kuršėnų miesto garbės piliete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė keraminių skulptūrėlių ir jų kompozicijų („Piemenaitės“ 1970 m., „Žemaičių karys“ 1971 m., „Kerdžius“ 1980 m., ciklai „Cirkas“ 19731974 m., „Iš kareiviško gyvenimo“ 1977 m., „Sodininkai“ 1980 m., „Poliklinikoje“ 1982 m., „Neišaiškinti gamtos reiškiniai“ 1983 m., pano (Marijampolio, Alytaus ir kt. mokyklose). Kūriniai dažniausiai iš šamoto, raiškių formų, ekspresyvios lipdybos, įvairių faktūrų, matinių glazūrų, humoristiniai, vėlesni – istorinės mitologinės tematikos.

Nuo 1957 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 28 individualias parodas: Vilniuje 1973 m., 1974 m., 1983 m., 1995 m., 1998 m., 2000 m., 2002 m., 2005 m. ir kitur. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė ŽilinskienėGenovaitė Jacėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 459 psl.