Juozas Vidmantis Vaitkus
| Juozas Vidmantis Vaitkus | |
|---|---|
| Gimė | 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžė, Kėdainių rajonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Aurelija |
| Vaikai | Vytautas, Monika |
| Veikla | fizikas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas |
| Partija | 1971 m. SSKP |
| Išsilavinimas | Jurgis Viščakas |
| Alma mater | 1963 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs studentai | Remigijus Baltramiejūnas, Eugenijus Gaubas, Vladimiras Gavriušinas, Kęstutis Jarašiūnas, Artūras Žukauskas |
| Žinomas (-a) už | puslaidininkių fiziką |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
LTSR valstybinė premija (1981) | |
Juozas Vidmantis Vaitkus (g. 1941 m. kovo 19 d. Kalnaberžėje, Dotnuvos raj.) – Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1947 m. pradėjo lankyti Kalnaberžės pradinę mokyklą. 1948 m. persikėlus į Šiaulius, pradėjo lankyti 6-ąją pradinę mokyklą, kuri vėliau perorganizuota į 5-ają vidurinę. Mokyklos metais lankė įvairius būrelius: botanikos, aviamodeliavimo, automobilistų, radijo[1]. Mokyklą baigė 1958 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę. Nuo pirmų metų pradėjo dirbti mokslinį darbą.
Studijos universitete[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1959 m. priimtas laborantu Eksperimentinės fizikos katedroje, o po jos reorganizacijos 1960 m. priskirtas Puslaidininkių fizikos katedrai. Tais pačiais metais buvo pakeltas į vyr. laboranto pareigas. 1962 m. pradėjo dirbti Eksperimentinės fizikos probleminėje laboratorijoje (vėliau – Puslaidininkių fizikos probleminė laboratorija) ir netrukus paaukštintas vyr. moksliniu bendradarbiu, vėliau – vyr. inžinieriumi. Tais pačiais metais išrinktas fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Universitetą baigė 1963 m. su pagyrimu ir pradėjo studijas aspirantūroje[1].
Tolimesnė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1964–1966 m. buvo Mokslinių tyrimų sektoriaus jaunesnysis darbuotojas, o 1966 m. – Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis darbuotojas.
1967 m. VVU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Cd Se monokristalų ir sluoksnių fotolaidumo kinetikos tyrimas“ (vadovas Jurgis Viščakas)[2]. 1978 m. SSRS Aukščiausios atestacinės komisijos (VAK'as) Specializuotoje taryboje prie Ukrainos TSR mokslų akademijos Puslaidininkių instituto apgynė fizikos -matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Netiesinis fotolaidumas ir su juo susiję nepusiausvyrieji reiškiniai puslaidininkiuose, esant stipriam lazeriniam sužadinimui“[2],ir 1979 m. VAK'as suteikė fizikos -matematikos mokslų daktaro laipsnį (1993 m. Lietuvos Mokslo taryba jį nostrifikavo gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsniu).
VU pradėjo dėstyti nuo 1967 m., 1968 m. – vyr. dėstytojas, nuo tų pačių metų – docentas[1]. Profesorius nuo 1980 m.
Stažavo ir mokslinį darbą dirbo Stokholmo Karališkajame technologijos institute (Švedija, 1974–1975, 1992 m.), Berlyno technikos (Vokietija, 1991 m.), Ličopingo (Švedija, 1992 m.), Glazgo (1996)(nuo 1997 m. vizituojantis profesorius), Notre Dame (JAV, 1998 m.), Tokušimos (Japonija, 2001 m.) ir kt. universitetuose[1], CERN'e (Šveicarija, nuo 2002 m.).
1985 m. išrinktas LMA nariu korespondentu[3], nuo 2012 m. - LMA tikrasis narys.
Administracinės pareigybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1977–2006 m. – VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Buvo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutų mokslinių tarybų nariu[1]. 1986–1991, 2002 -2007 m. – VU prorektorius mokslo reikalams.[1] Nuo 1991 m. yra LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus Fizikos sekcijos pirmininkas. 1992 m. išrinktas Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi. TMI pertvarkius į Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutą, direktoriumi išbuvo iki 2002 m. 1997–2002 m. buvo šio instituto Medžiagotyros skyriaus, 2002 - 2012 m. – Naujų medžiagų tyrimo ir matavimo technologijų skyriaus vedėjas, nuo 2002 m. instituto tarybos narys. 1994-2007 m. buvo VU Senato narys.
Nuo 1976 m. yra žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“, nuo 1998 m. – žurnalo „Medžiagotyra“ redaktorių kolegijų narys. 1995–1999 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos pirmininko pavaduotojas[4], 2003–2007 m. – viceprezidentas studijoms, mokslo komisijos narys[5], nuo 2007 – prezidentas[6].
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi darbai iš puslaidininkių fizikos, puslaidininkių fotolaidumo kinetikos, nepusiausvyrųjų elektrinių ir netiesinių optinių reiškinių tyrimų. Daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų, 16 išradimų autorius ir bendraautoris[1].
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas. Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose. Vilnius: Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.:iliustr.
- Juozas Vidmantis Vaitkus, G. Purvaneckienė. Fotolaidumas ir jo taikymas puslaidininkiams tirti. Vilnius 1989. – 162 p.:iliustr.
- Su kitais. Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedra, 40. Vilnius: Person. įm. „Lietuvos mokslas“ red., 2000. – 97 p.:iliustr.
- Gintautas Tamulaitis, Juozas Vidmantis Vaitkus. Gamtamokslinė pasaulio samprata. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002. – 223 p.:iliustr. ISBN 9986-19-460-1
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1981 m. – LTSR valstybinė premija už darbų ciklą „Defektų tyrimai puslaidininkiuose“ (kartu su Aloyzu Sakalu)[7].
- 1988 m. – Lietuvos Ministrų Tarybos premija už darbą „Supergreitų didelės integracijos mikroschemų komplekso, skirto našiai radioelektroninei aparatūrai, sukūrimas ir serijinė gamyba“[1].
- 1988 m. – TSRS valstybinė premija už specialios kosminės technikos kūrimą (kartu su Maskvos ir Ukrainos mokslininkais)[7].
- 1996 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Šviesa sužadintų elektronų dinamika puslaidininkiuose (1985–1995 m.)“ (kartu su Kęstučiu Jarašiūnu, Gyčiu Juška ir Liudviku Subačiumi)[8].
- 2002 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Povilo Brazdžiūno premija už darbų ciklą „Medžiagotyros metodai puslaidininkių jonizuojančios radiacijos detektoriams charakterizuoti (1996–2002 m.)“[9].
- 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius[10].
- 2005 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)“ (kartu su Eugeniju Gaubu, Vaidotu Kažukausku, Juru Požela, Karoliu Požela, Aldžiu Šilėnu)[11].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Juozas Vidmantis Vaitkus: per mokslo prizmę. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. – 213 p.:iliustr. ISBN 9986-19-856-9
- ↑ 2,0 2,1 Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai Archyvuota kopija 2015-06-10 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos nariai korespondentai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ LFD valdyba iki 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ LFD valdyba, išrinkta 2003 m. birželio 14 d.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ LFD valdyba, išrinkta 2007 m. birželio 13 d.. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ 7,0 7,1 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Šio laikotarpio reikšmingiausi rezultatai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 1996 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ Universitas Vilnensis: Įteiktos LMA akademijos vardinės premijos ir apdovanoti jaunieji mokslininkai. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: 2005 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai[neveikianti nuoroda]. Nuoroda tikrinta 2009-01-28.