Jurgis Viščakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurgis Viščakas
Gimė: 1927 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Mirė: 1990 m. rugpjūčio 13 d. (63 metai)
Vilnius
Partija: 1965 m. SSKP
Alma mater: 1950 m. Vilniaus universitetas

Jurgis Viščakas (1927 m. balandžio 18 d. Vilniuje – 1990 m. rugpjūčio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19411944 m. mokėsi Vilniaus 1-oje gimnazijoje, 1944–1946 m. Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje. 1945–1946 m. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakulteto laisvasis klausytojas, išlaikė pirmo kurso egzaminus ir 1946 m. įstojo į antrą kursą. [1] 1946–1950 m. dirbo vyr. laborantu. 1950 m. baigė VU.

1950–1977 m. dėstė VU: 1950–1951 m. Bendrosios fizikos katedros asistentas, 1951–1960 m. Eksperimentinės fizikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1959 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją (vadovas Povilas Brazdžiūnas). 1960–1965 m. ir 1968–1977 m. VU Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, nuo 1963 m. docentas, 1970 m. profesorius. 1964–1965 m. VU Fizikos ir matematikos fakulteto bei Fizikos fakulteto (suformuotas 1965 m.) dekanas. [2] 1965–1966 m. stažavo Prahos universitete. 1968 m. Baltarusijos universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. [3] Nuo 1972 m. LSSR mokslų akademijos narys korespondentas, 1976 m. išrinktas tikruoju nariu. 1977–1985 m. Fizikos instituto direktorius, nuo 1979 m. dar ir lazerinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. [4][5]

Skaitė paskaitas Berlyno, Magdeburgo (VDR), Prahos (Čekoslovakija), Krokuvos, Lodzės (Lenkija) aukštosiose mokyklose. Nuo 1965 m. „Lietuvos fizikos rinkinio“ redaktorių kolegijos narys. 1972 m. išrinktas Lietuvos fizikų draugijos tarybos nariu. Nuo 1975 m. Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos mokslinis konsultantas. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Puslaidininkių fotolaidumo tyrimų Lietuvoje pradininkas, vienas iš naujų lazerių kūrimo ir panaudojimo moksle ir technikoje iniciatorių. 454 mokslinių publikacijų bei 12 išradimų autorius ir bendraautoris. [6][7]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Elektronų statistika ir šuoliai puslaidininkiuose / Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas. – Vilniaus valstybinis universitetas, 1976. – 218 p.: iliustr.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1970 m. LSSR valstybinė premija (už darbų ciklą „Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas“) [8]
  • 1977 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jurgis Viščakas: literatūros rodyklė (sud. A. Ališauskienė, N. Šaduikienė). – Vilnius: LMA biblioteka, 1997. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-498-15-5
  2. 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: Katedros vedėjai
  3. 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: mūsų doktorantų ar mūsų darbuotojų apgintos disertacijos
  4. Šviesios atminties Lietuvos mokslų akademijos nariai
  5. Jurgis Viščakas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 581 psl.
  6. In memoriam: Jurgis Viščakas // Fizikų žinios, 3, Nr. 1992.
  7. Ona Voverienė. Nauji leidiniai. Fizikos mokslo grožis: Jurgis Viščakas: literatūros rodyklė // Mokslo Lietuva, Nr. 167, 1998.
  8. 40 metų Puslaidininkių fizikos katedrai: šio laikotarpio reikšmingiausi rezultatai