Vladimiras Gavriušinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladimiras Gavriušinas (g. 1951 m. vasario 21 d. Kudirkos Naumiestyje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Čia 1979 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Netiesinės šviesos absorbcijos priemaišinių ir nuosavų efektų ir jų konkurencijos tyrimai A2B6 grupės puslaidininkiuose“ (vad. Juozas Vidmantis Vaitkus ir Remigijus Baltramiejūnas, 1990 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją tema „Kristalų spektroskopija ir medžiagotyra netiesinės ir indukuotos šviesos sugerties metodais“[1].

Nuo 19721973 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vyr. laborantas, 1973–1975 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 19751991 m. vyr. mokslo darbuotojas. 19861996 m. buvo Netiesinės spektroskopijos laboratorijos vedėjas, nuo 1991 m. yra Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2000 m. – profesorius.

Stažavosi Karlovo (Čekija, 1985 m.) ir Kolumbijos (JAV, 1994 m.) universitetuose.

Nuo 1995 m. yra Niujorko mokslų akademijos narys.

Žmona Nina, dukros Ana ir Jelena (Jelena Melničenko žuvo per Rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius Niujorke).[2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – puslaidininkių optika ir spektroskopija[3]. Sukūrė naują metodą giliesiems defektams kristaluose tirti. Daugiau kaip 90 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris[4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektroniniai leidiniai:

  • Puslaidininkių optikos ir spektroskopijos pagrindai. Vilnius: 1996. – 294 p.
  • Optiniai reiškiniai puslaidininkiuose. Vilnius: 1998. – 53 p.:iliustr.
  • Kietųjų kūnų funkciniai dariniai. Vilnius: 2002.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]