Kalnaberžė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kalnaberžė
Kalnaberze002.JPG
Kalnaberžė prie kelio į Krekenavą

Kalnaberžė
Koordinatės 55°23′49″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 55.397°š. pl. 24.008°r. ilg. / 55.397; 24.008 (Kalnaberžė)Koordinatės: 55°23′49″š. pl. 24°00′29″r. ilg. / 55.397°š. pl. 24.008°r. ilg. / 55.397; 24.008 (Kalnaberžė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Surviliškio seniūnija
Gyventojų skaičius 324 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KalnaberžėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kalnãberžė
Kilmininkas: Kalnãberžės
Naudininkas: Kalnãberžei
Galininkas: Kalnãberžę
Įnagininkas: Kalnãberže
Vietininkas: Kalnãberžėje

rus. Калноберже, lenk. Kałnoberże

Kalnaberžė – kaimas Kėdainių rajono teritorijoje, prie kelio  195  KėdainiaiKrekenavaPanevėžys , 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnaitijos centras.

Ambulatorija

Yra paštas (LT-58060), Kalnaberžės dvaras, ambulatorija, narkomanų reabilitacijos centras, medicinos punktas, pradinė mokykla, Kalnaberžės biblioteka. Veikia kaimo bendruomenė. Stūkso Kalnaberžės piliakalnis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo centre yra tvenkinys (įrengtas ant Pakruostėlės upokšnio), kiek toliau rytuose teka Kruosto upelis. Į vakarus nuo gyvenvietės dunkso Kalnaberžės miškas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šlapaberžė - 6 km SURVILIŠKIS - 6 km
KREKENAVA - 17 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sirutiškis - 5 km
KĖDAINIAI - 12 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kaimo yra apardytas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete. Gyvenvietėje rastas senovinis akmeninis kirvis.

Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. XVI a. minimas Kalnaberžės kaimas, 1562 m. jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai.

Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. XVII a.XVIII a. dvaras priklausė Radviloms. XVII a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 m. kaime sudegė 14 kiemų. Po 1863 m. sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 m. jį pardavė carinės Rusijos imperijos kariuomenės generolui A. Stolypinui. XIX a. pab. stovėjo medinė katalikų koplyčia.[2]

1901 m. kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla su amatų skyriumi. 1925 m. dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 19491959 m. veikė vaikų namai. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Surviliškio valsčius Kėdainių apskritis
19501954 m. Kalnaberžės apylinkės centras Dotnuvos rajonas
19541959 m. Surviliškio apylinkė
19591995 m. Kėdainių rajonas
1995 Surviliškio seniūnija Kėdainių rajono savivaldybė


Kryžius Lietuvos nepriklausomybei paminėti
Senosios Kalnaberžės kapinės Nevėžio slėnio pašlaitėje

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo ant kalno augusių beržų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1977 m.[5] 1979 m.sur. 1985 m.[6]
357 452 511
(iš jų 130 dvare)
491 602 393 605 531
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
420 377 324 - - - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kałnoberże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 719 psl. (lenk.)
  3. Kalnaberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 218 psl.
  4. Kalnaberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 28 psl.
  5. KalnaberžėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 214 psl.
  6. Kazys Misius ir kt. Kalnaberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 187 psl.
  • Kalnaberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 404 psl.