Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
| Žurnalistikos institutas | |
 | |
| Įkurtas | 1991 m. |
|---|---|
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
Žurnalistikos institutas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) mokslo padalinys, universitetinės katedros statusu įsteigtas 1991 m. Institute rengiami socialinių mokslų daktarai.
Institutas įsikūręs dviejuose Vilniaus senamiesčio pastatuose: Bernardinų g. 11 ir Maironio g. 7.
Vykdo visuomenės informavimo priemonių bei žurnalistikos mokslinius tyrimus, skelbia jų rezultatus, ruošia mokymo priemones, metodinę literatūrą. Instituto darbuotojai dalyvauja organizuojant universitetines žurnalistikos pirmos (4 metų), antros (2 m.) ir trečios (doktorantūros) pakopos studijas, dirba su studentais Žurnalistikos bakalauro studijų programoje, Analitinės žurnalistikos magistrantūros studijų programoje, kitose Komunikacijos fakulteto studijų programose.
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žurnalistikos katedros vedėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Karosas 1952–1960
- Stasys Makauskas 1960–1975
- Liubomiras Viktoras Žeimantas 1975–1984
- Bronius Raguotis 1984–1991
- Laimonas Tapinas 1984–1992
Žurnalistikos instituto direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Marius Aleksas Lukošiūnas 1992–1997
- Audronė Nugaraitė 1997–2006
- Andrius Vaišnys 2006–2008
- Žygintas Pečiulis 2008–2013
- Deimantas Jastramskis 2013-09-01–2017-12-18.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors pirmasis Lietuvos laikraštis ir buvo pradėtas leisti Vilniaus universitete 1760 m., nes čia pat buvo stambiausia Lietuvos spaustuvė, žurnalistikos mokymo idėja įgyvendinta kur kas vėliau. Neabejotina priežastis – paties Universiteto veiklos pertrūkiai, jos priklausomybė nuo karalių, imperatorių, prezidentų, komisarų sprendimo. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštojo pradžioje Vilniaus valstybiniame universitete apskritai vyko sudėtingas mokslo ir studijų struktūrų kūrimo procesas, kadangi politinė valdžia nepasitikėjo „nesovietiniais“ mokslo darbuotojais, juos persekiojo ir trėmė, todėl trūko išmanančių humanitarines ir socialines šakas mokslininkų ir specialistų. Sovietiniu laikotarpiu pirmiausia įkurtos žurnalistikos studijos, o specialus mokslo tiriamasis padalinys - katedra atsirado vėliau. 1949 m. į pirmąjį žurnalistikos specialybės kursą Istorijos – filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Minėtame fakultete Žurnalistikos katedra įkurta 1952 m., tačiau ir tuo metu jai trūko žiniasklaidos tyrėjų ir žurnalistikos teoretikų. Kitas vertus, katedros mokslinis laukas buvo nulemtas struktūrinio ryšio: nuo 1970 m. ji priklausė Istorijos fakultetui. 1985 m. katedra išskaidoma į dvi savarankiškas katedras – Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos.
1991 m. šių katedrų pagrindu, įsteigus Komunikacijos fakultetą, buvo įkurtas Žurnalistikos institutas [vienos katedros statusu], buvo atleista nemažai mokslinio personalo, 1992 m. buvo likę tik trys humanitarinių mokslų daktarai. Reformos metu buvo panaikinta viena iš tyrimams svarbių struktūrų - VU Periodinės spaudos tyrimų laboratorija. Min. instituto koncepcijoje steigimo metu mažai skirta dėmesio mokslo tyrimų plėtrai, daugiau - žurnalistikos studijų organizavimui, todėl vėliau mažai rengta aspirantų arba doktorantų, intensyviau doktorantai-žiniasklaidos tyrėjai rengiami XXI a. Nuo 2008 m. KF tarybos sprendimu Žurnalistikos institutas yra mokslo tyrėjų padalinys, o VU žurnalistikos studijų vadyba patikėta kitai formaliai struktūrai - atitinkamų VU Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetams. 2017 m. Fakulteto tarybos sprendimu Žurnalistikos institute, siekiant specializuoti mokslinius tyrimus, įkurtos trys šios medijų šakos katedros: Politinės komunikacijos katedra, Retorikos katedra, Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedra. Instituto direktorius gali būti skiriamas fakulteto dekano. Bendrus posėdžius inicijuoja katedrų vedėjai. 2018 m. kovo 5 d. fakulteto dekano R. Laužiko teikimu institutas panaikintas.
Žurnalistikos (medijų šakos) mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Komunikacijos teorijoje „pranešimo“ sąvoka, įterpta į trikampį tarp siuntėjo ir gavėjo, visuomenės informavimo tyrimų kontekste išskirtinės reikšmės įgauna žurnalistikos moksle ir praktikoje.
Lietuvoje ši disciplina kaip socialinių tyrimų objektas ir kaip tam tikra meno rūšis buvo pripažįstama – kad ir prieštaringose diskusijose – nuo praėjusio amžiaus trečio – ketvirto dešimtmečio. Ir iš tikrųjų būtų galima pabrėžti, kad šiuolaikišku aspektu – kaip integrali komunikacijos dalis, žurnalistika įsitvirtino pagrįstai ją pripažįstant mokslu dešimtą dešimtmetį.
Žurnalistikos institutas yra sutelkęs tyrimų dėmesį ties informacijos atrankos, apdorojimo, pateikimo metodais. Institute (2015) yra žiniasklaidos ekspertų: 2 profesoriai, 4 docentai, 2 mokslų daktarai, 5 doktorantai. Jie dirba ir su komunikacijos šakų studentais, tarp jų daugiausia - su žurnalistikos bakalaurantais ir magistrantais. Institutas tapo tarptautinės tematikos tyrimų ašimi 2008 m. VU Senato nutarimu įkuriant tarptautinės redakcinės kolegijos (pirm. prof. dr. Andrius Vaišnys) redaguojamą mokslo darbų žurnalą „Journalism research/Žurnalistikos tyrimai“.
Studijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Instituto darbuotojų ir bendradarbių darbas pirmos ir antros pakopos studijų programose, kuriose mokoma žurnalistikos, sudaro galimybių studijas baigusiam jaunimui įgytas žinias pritaikyti ne tik visuomenės informavimo priemonių redakcijose ar viešųjų ryšių sferoje, bet ir daugelyje kitų įstaigų ir bendrovių, administracinėse struktūrose, kur darbas būna susijęs su informacija, politika, analize. VU parengtos žurnalistikos magistrantūros ir bakalauro studijų programos susietos ne tik su kalbos, teisės, istorijos, literatūros (kaip būdavo įprasta nuo pat šios disciplinos atsiradimo VU 1949 m.), taip pat su komunikacijos, ekonomikos ir politikos mokslais, bet ir su visomis svarbiausiomis komunikacijos studijų ir tyrimų disciplinomis ar temomis. Universitetines žurnalistikos programas įgyvendinant, pasitelkiami ir VU, Baltijos šalių, ir ES aukštųjų mokyklų profesoriai, leidinių ar laidų redaktoriai, kiti medijų specialistai. Iš viso pirmos pakopos žurnalistikos studijų programoje su studentais dirba 40 - 50 asmenų.
Išskirtinumas ir tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VU kasmet nuo 2008 m. į KF Žurnalistikos institutą priima ne mažiau kaip 1 komunikacijos ir informacijos krypties doktorantą medijų tyrimui atlikti ir atitinkamos temos disertacijai parengti. Tyrėjai disertacijas gali ginti ir eksterno būdu. Tyrėjas, rašantis disertaciją, doktorantūros studijų metais pradeda dirbti su I pakopos žurnalistikos studentais.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Universiteto žurnalistas
- http://www.kf.vu.lt/struktura/mokslo-padaliniai/zi Archyvuota kopija 2018-02-07 iš Wayback Machine projekto.
