Anykščiai

Anykščių panorama nuo dešiniojo Šventosios šlaito

Anykščiai

55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Gyventojų

11 620

Altitudė

75 m

Pašto kodas

LT-29001

Vikiteka

Anykščiai

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Anykščiaĩ
Kilmininkas:	Anykščių̃
Naudininkas:	Anykščiáms
Galininkas:	Anýkščius
Įnagininkas:	Anykščiaĩs
Vietininkas:	Anykščiuosè

lenk. Onikszty
rus. Оникшта^[1], rus. Оникшты^[2]
vok. Onikschten, Anixen

Kitos reikšmės – Anykščiai (reikšmės).

Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos, Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio). Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas, siaurojo geležinkelio stotis. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija.

Istorija

Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip Ldk Anykščių dvaras – tuo metu Ldk Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai Astikaičiui.

1442–1452 m. pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. 2-ojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai.

1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). XVIII a. pradžioje per karą su švedais sugriautas tiltas per Šventąją (atstatytas XVIII a. pabaigoje). 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.

XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.

Nuo 1929 m. veikia vyno bendrovė. 1938 m. atkurtos miesto teisės. 1941 m. vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų (daugiausiai žydų). 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika), Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988–1992 m. Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis maršrutu Anykščiai-Rubikiai.

1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. ^[3] 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščiai išrinkti 2012 m. Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	?	?	Vilniaus vaivadija
1793–1795 m.	?	Anykščių apskrities centras	Breslaujos vaivadija
1897–1919 m.	Anykščių valsčiaus centras	?
1919–1947 m.		Utenos apskritis
1947–1950 m.		Anykščių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras	Anykščių rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1954 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras
1954–1971 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1971–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Anykščių seniūnijos centras	Anykščių rajono savivaldybės centras	Utenos apskritis

Pavadinimo kilmė

Anykščiai – hidroniminis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas). Savo ruožtu liaudis savaip aiškina miesto vardą.

Legendos

Apie skalbiančią moterį. Sakoma, jog kadaise viena moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys, aaa nykštys…“ Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.

Apie bajoro Nykščio dvarą. Manoma, kad „ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose – jo saugoma pilis Voruta. Nors pilis buvo paslėpta kalnuose, ją dažnai užpuldinėdavo kalavijuočių būriai“, karaliaus Mindaugo turtų siekdami. 1435 m. rugpjūtį į bajoro dvarą atvyko kalavijuočiai. Bajoras Nykštys juos priėmė kaip draugus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Švitrigailos sąjungininkus ir kitą dieną senasis bajoras su devyniais sūnumis išjojo į tolimų mūšių sūkurius… Vyrus išlydėdamos, „marčios verkė, klykė, laužė baltas rankas <…> Užvis labiau verkė, užvis labiau laužė savo baltas rankeles viena bajoro martelė, jo jauniausiojo sūnaus Putino jauna žmonelė Ona. <…> Praėjo savaitė, kita. Daug ašarų išliejo jaunosios martelės <…> Užvis labiau sielojosi, už visas kitas marčias daugiau ašarų išliejo jauniausioji martelė, karžygio Putino žmonelė.“ Netrukus pasklido žinia, jog drąsūs bajoro Nykščio giminės vyrai mirė kovoje. „Net apylinkės miškai aidėjo nuo nelaimingųjų našlių klyksmo ir verksmo. Visų skaudžiau, visų gailiau šaukė ir klykė bajoro martelė, jo jaunojo sūnaus Putino našlė.“ Neištvėrusi sielvarto ir kančios, ji nusileido nuo Kalitos kalno ir pasiskandino pakalnėje tekančiame upelyje. „Taip ji nuplaukė ten, kur jos narsus Putinėlis galvelę padėjo“, o bevardis upelis buvo bajorienės Onos Nykštienės vardu ir pavarde pavadintas. Vėliau žmonės jį sutrumpino, vadino „Onykštienės“, dar vėliau praminė Anykšta, na ir galiausiai miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.

Apie milžiną. Senovėje šiose vietose gyvenęs milžinas. Kartą, medžius beraudamas, jis užsigavo nykštį ir iš skausmo ėmė aimanuoti: „Ai, nykštį, ai, nykštį!“ Nuo to ir kilęs upelio, o vėliau ir gyvenvietės vardas.

Architektūra ir kultūra

Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV-XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe.

Senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą, čia yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Senųjų miesto kapinių koplyčia, Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, Anykščių ligoninė, Anykščių poliklinika. Stovi Laisvės paminklas (2002 m.; skulptorius Vladas Vildžiūnas). Yra vienintelis Lietuvoje angelų muziejus (atidarytas 2010 m. liepos 26 d.).

Anykščių šilelyje buvo poilsio namai „Šilelis“, 2007 m. nugriauti ruošiantis statyti modernų sveikatos centrą. Stūkso Puntuko akmuo. Apskritai, mieste nemaža kapinių – Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės ir Rusų kapinės.

Geografija

Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta.

Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

Miesto dalys

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2001 m.

1867 m.*^[2]

1896 m.**^[1]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.

2 293

3 500

3 900

3 500

4 400

5 442

1970 m.^sur.

1974 m.

1976 m.^[4]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

8 250

8 800

9 100

10 325

12 758

11 958

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Antanas Baranauskas (1835–1902). Išlikusi klėtelė, kurioje 1858–1859 m. parašytas „Anykščių šilelis“, prie jos 1985 m. pastatytas poeto biustas, skulptorius A. Kynas). 1922 m. klėtelę ėmė globoti Antanas Vienuolis, kuris joje 1927 m. įkūrė A. Baranausko memorialinį muziejų, kuris vėliau tapo ir A. Vienuolio muziejumi. 1993 m. skvere prie Anykščių bažnyčios pastatytas A. Baranausko paminklas (skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištapavičius).
Antanas Vienuolis (1882–1957). 1925 m. pasistatė namą prie A. Baranausko klėtelės ir nuo tol gyveno bei kūrė Anykščiuose. Kitame Šventosios krante 1982 m. jam pastatytas paminklas (skulptorius P. Aleksandravičius, architektas V. Gabriūnas).
Jonas Biliūnas (1879–1907). Miške prie kelio į Molėtus yra jo kapas.
Konstantinas Sirvydas (1578–1631)

Pramonė

Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB „Anykščių vynas“ (centre), AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Jarimpeksas". Kitos įmonės – „Anykščių vandenys“, šiaurinėje miesto dalyje – UAB „Anykščių varis“, AB „Anrestas“, UAB „Anykščių linai“, UAB „Jara“, Anykščių suskystintų dujų ūkis ir kt.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

2 gimnazijos:
- Anykščių Jono Biliūno gimnazija
- Anykščių Antano Vienuolio gimnazija
Anykščių Antano Baranausko vidurinė mokykla
muzikos mokykla
sporto mokykla
dailės ir kūrybos mokykla
4 lopšeliai-darželiai: „Žilvitis“, „Eglutė“, „Spindulėlis“, „Žiogelis“
Anykščių žemės ūkio mokykla
Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka

Sportas

Pagrindinis straipsnis – Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“.

2009 m. rugsėjo mėn. mieste atidaryta Kalitos kalnas – vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Greitis trasoje – iki 40 km/h, trasos ilgis – 500 m.

Mieste vyksta nacionalinis trumpo kurso Lietuvos plaukimo čempionatas. Žaidžia FSK Anykščiai futbolo klubas.

Susisiekimas

**Geležinkelio ruožas**
Pagojė Anykščiai Žažumbris

Miestų partnerystė

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Оникшта. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 950 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 655 psl.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1830
↑ Anykščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 67

Literatūra

Anykščiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 75 psl.
Onikszty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 534 psl. (lenk.)
Anykščių idilės: albumas (sud. Jonas Junevičius). – Vilnius: Petro ofsetas, 2004. – 108 p.: iliustr. – ISBN 9955-534-77-X
Puokštė Anykščiams: fotoalbumas (sud. Rimantas Vanagas). – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – 87 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-668-83-1
Anykščių spalvos: fotoalbumas (nuotraukos: Romualdas Barauskas, Mindaugas Kirstukas, Aivaras Povilaitis ir kt.). – Kaunas: Lututė, 2008. – 63 p.: iliustr.- ISBN 978-9955-37-026-0

Nuorodos

Vikižodynas

[ESBE-1] 1,0 ^1,1 Оникшта. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 950 psl. (rus.)

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 655 psl.

[3] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1830

[TLE-4] Anykščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 67

[1]

[2]

[3]

[4]