Anykščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anykščiai
   Anyksciai COA.gif   
Anykščiai001.JPG
Anykščių panorama nuo dešiniojo Šventosios šlaito

Anykščiai
55°31′30″ š. pl. 25°6′20″ r. ilg. / 55.52500°š. pl. 25.10556°r. ilg. / 55.52500; 25.10556 (Anykščiai)Koordinatės: 55°31′30″ š. pl. 25°6′20″ r. ilg. / 55.52500°š. pl. 25.10556°r. ilg. / 55.52500; 25.10556 (Anykščiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Anykščių rajono savivaldybė Anykščių rajono savivaldybė
Gyventojų (2010): 11 620
Altitudė: 75 m
Pašto kodas: LT-29001
Commons-logo.svg Vikiteka: AnykščiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Anykščiaĩ
Kilmininkas: Anykščių̃
Naudininkas: Anykščiáms
Galininkas: Anýkščius
Įnagininkas: Anykščiaĩs
Vietininkas: Anykščiuosè

Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos, Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio). Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas, siaurojo geležinkelio stotis. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija.

Istorija

Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip Ldk Anykščių dvaras – tuo metu Ldk Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai Astikaičiui.

14421452 m. pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia. XV a. 2-ojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai.

1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). XVIII a. pradžioje per karą su švedais sugriautas tiltas per Šventąją (atstatytas XVIII a. pabaigoje). 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.

XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.

Nuo 1929 m. veikia vyno bendrovė. 1938 m. atkurtos miesto teisės. 1941 m. vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų (daugiausiai žydų). 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika), Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 19881992 m. Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis maršrutu Anykščiai-Rubikiai.

1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. [3] 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščiai išrinkti 2012 m. Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. ? ? Vilniaus vaivadija
17931795 m. ? Anykščių apskrities centras Breslaujos vaivadija
18971919 m. Anykščių valsčiaus centras ?
1919–1947 m. Utenos apskritis
1947–1950 m. Anykščių apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras Anykščių rajono centras Vilniaus sritis
1953–1954 m.
1954–1971 m. rajoninio pavaldumo miestas
1971–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Anykščių apylinkės centras
nuo 1995 m. Anykščių seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybės centras Utenos apskritis


Pavadinimo kilmė

Anykščiai – hidroniminis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas). Savo ruožtu liaudis savaip aiškina miesto vardą.

Legendos

  • Apie skalbiančią moterį. Sakoma, jog kadaise viena moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys, aaa nykštys…“ Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.
  • Apie bajoro Nykščio dvarą. Manoma, kad „ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose – jo saugoma pilis Voruta. Nors pilis buvo paslėpta kalnuose, ją dažnai užpuldinėdavo kalavijuočių būriai“, karaliaus Mindaugo turtų siekdami. 1435 m. rugpjūtį į bajoro dvarą atvyko kalavijuočiai. Bajoras Nykštys juos priėmė kaip draugus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Švitrigailos sąjungininkus ir kitą dieną senasis bajoras su devyniais sūnumis išjojo į tolimų mūšių sūkurius… Vyrus išlydėdamos, „marčios verkė, klykė, laužė baltas rankas <…> Užvis labiau verkė, užvis labiau laužė savo baltas rankeles viena bajoro martelė, jo jauniausiojo sūnaus Putino jauna žmonelė Ona. <…> Praėjo savaitė, kita. Daug ašarų išliejo jaunosios martelės <…> Užvis labiau sielojosi, už visas kitas marčias daugiau ašarų išliejo jauniausioji martelė, karžygio Putino žmonelė.“ Netrukus pasklido žinia, jog drąsūs bajoro Nykščio giminės vyrai mirė kovoje. „Net apylinkės miškai aidėjo nuo nelaimingųjų našlių klyksmo ir verksmo. Visų skaudžiau, visų gailiau šaukė ir klykė bajoro martelė, jo jaunojo sūnaus Putino našlė.“ Neištvėrusi sielvarto ir kančios, ji nusileido nuo Kalitos kalno ir pasiskandino pakalnėje tekančiame upelyje. „Taip ji nuplaukė ten, kur jos narsus Putinėlis galvelę padėjo“, o bevardis upelis buvo bajorienės Onos Nykštienės vardu ir pavarde pavadintas. Vėliau žmonės jį sutrumpino, vadino „Onykštienės“, dar vėliau praminė Anykšta, na ir galiausiai miestas, kuriame vinguoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu.
  • Apie milžiną. Senovėje šiose vietose gyvenęs milžinas. Kartą, medžius beraudamas, jis užsigavo nykštį ir iš skausmo ėmė aimanuoti: „Ai, nykštį, ai, nykštį!“ Nuo to ir kilęs upelio, o vėliau ir gyvenvietės vardas.
Per miestą teka Šventoji
Tiltas per Šventąją

Architektūra ir kultūra

Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV-XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe.

Senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą, čia yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Senųjų miesto kapinių koplyčia, Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, Anykščių ligoninė, Anykščių poliklinika. Stovi Laisvės paminklas (2002 m.; skulptorius Vladas Vildžiūnas). Yra vienintelis Lietuvoje angelų muziejus (atidarytas 2010 m. liepos 26 d.).

Anykščių šilelyje buvo poilsio namai „Šilelis“, 2007 m. nugriauti ruošiantis statyti modernų sveikatos centrą. Stūkso Puntuko akmuo. Apskritai, mieste nemaža kapinių – Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės ir Rusų kapinės.

Geografija

Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta.

Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

Miesto dalys

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2001 m.
1867 m.*[2] 1896 m.**[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.
2 293 3 500 3 900 3 500 4 400 5 442
1970 m.sur. 1974 m. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
8 250 8 800 9 100 10 325 12 758 11 958
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
  • ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus

Pramonė

Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB „Anykščių vynas“ (centre), AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Jarimpeksas". Kitos įmonės – „Anykščių vandenys“, šiaurinėje miesto dalyje – UAB „Anykščių varis“, AB „Anrestas“, UAB „Anykščių linai“, UAB „Jara“, Anykščių suskystintų dujų ūkis ir kt.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Pagrindinis straipsnis – Kalnų slidinėjimo centras „Kalita“.

2009 m. rugsėjo mėn. mieste atidaryta Kalitos kalnas – vienintelė Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Greitis trasoje – iki 40 km/h, trasos ilgis – 500 m.

Mieste vyksta nacionalinis trumpo kurso Lietuvos plaukimo čempionatas. Žaidžia FSK Anykščiai futbolo klubas.

Susisiekimas

Siaurojo geležinkelio traukinių stotis
Siaurukas prie Anykščių
Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Anykščiai


Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Оникшта. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 950 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Оникшты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 655 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1830
  4. Anykščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 67 psl.

Literatūra

Nuorodos