Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

Koordinatės: 55°31′46″š. pl. 25°07′14″r. ilg. / 55.5293583°š. pl. 25.1206674°r. ilg. / 55.5293583; 25.1206674
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°31′46″š. pl. 25°07′14″r. ilg. / 55.5293583°š. pl. 25.1206674°r. ilg. / 55.5293583; 25.1206674

Anykščių šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
Rusiškas pavadinimas Храм во имя святого благоверного князя Александра Невского
Dekanatas Visagino stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Anykščiai
Adresas J. Biliūno g. 57
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1873 m.

Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėstačiatikių maldos namai, esantys Anykščiuose, į šiaurės rytus nuo miesto centro, Janydžių mikrorajone, buvusioje dvarvietėje. Cerkvė stovi skvere šalia Anykščių regioninio parko direkcijos. Priklauso Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio parapijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji stačiatikių šventovė Anykščiuose buvo pastatyta XVI a. pradžioje Didžiojo kunigaikščio Ivano III ir Sofijos Paleolog duktės, Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės (nuo 1494 m.), Lenkijos karalienės (nuo 1501 m.) Elenos rūpesčiu. Pasibaigus 1487–1494 metų rusų-lietuvių karui, susitaikymo tarp dviejų valstybių vardan, ji susituokė su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru Jogailaičiu (1461–1506), kuris įsipareigojo nekeisti jos stačiatikių tikėjimo. Elena tapo visų stačiatikių globėja Lietuvos valstybėje.

1526 ar 1529 metais Anykščių cerkvė buvo nugriauta.

Cerkvė 2013 m.

Antroji medinė cerkvė Anykščiuose pastatyta 1867 metais. Cerkvė priskirta VI klasei. 1867 metų rugsėjo 24 dieną ją pašventino Kauno vyskupas Aleksandras (Dobryninas). 1873 m. netoli jos pastatyta nauja mūrinė cerkvė. Ji priskirta ketvirtajai klasei. 1873 metų rugsėjo 17 dieną Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolyno vyresnysis, archimandritas Leonidas Anykščių cerkvę pašventino taip pat kunigaikščio Šv. Aleksandro Neviškio vardu. Prie cerkvės buvo trys dešimtinės sklypo, 23 dešimtinės ganyklų, iš jų apie šešios dešimtinės miško (pušynas – statybinis, retas) ir 10 dešimtinių nederlingos žemės. Cerkvė žemę išnuomodavo. 1898 metais ji nuomojo Andrioniškio dvaro 11 ežerų palei Šventosios upę (86,82 dešimtinių plotą), tris ežerus prie Juškonių kaimo (124,12 dešimtinių plotą) ir kt. Cerkvės kapinės užėmė pusę dešimtinės. I pasaulinio karo metu išvogta. 1873 m. parapijoje buvo 439, 1937 m. – 386, 1946 m. – 450 tikinčiųjų. 1930 metų lapkričio 5 dieną Žemės reformos valdyba nutarė nusavinti cerkvės žemės sklypą (14,4508 ha) Storių kaime. 1947 m. sovietai parapiją oficialiai įregistravo.

Šventikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapiją aptarnavę šventikai: iki 1875 m. – Aleksandras Čestnojus, 18761880 m. – Joanas Savickis, 18801883 m. – Joanas Kudriavcevas, 1883 m. – Nilas Šaninas, 19001901, 1907, 19101914 m. – Jakovas Budnikovas, 19021906 m. – Fiodoras Kunachovičius, nuo 1924 m. – jerėjus t. Ilija Gabecas, nuo 1935 m. – t. Nikolajus Savickis, nuo 1941 m. – jerėjus t. Timofejus (Orlovas), nuo 1948 m. – t. Aleksandras (Vlasovas), nuo 1959 m. – jerėjus t. Vasilijus (Mironovas), vėliau – jeravienuolis t. Nikonas (Vorošilovas), nuo 2003 m. – t. Aleksejus (Smirnovas), nuo 2015 – t. Fiodoras (Guriliovas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]