Anykščių valsčius

Koordinatės: 55°31′š. pl. 25°07′r. ilg. / 55.52°š. pl. 25.11°r. ilg. / 55.52; 25.11
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°31′š. pl. 25°07′r. ilg. / 55.52°š. pl. 25.11°r. ilg. / 55.52; 25.11

Anykščių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Anykščiai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Utenos apskritis (1944–1947)
Anykščių apskritis (1947–1950)

Anykščių valsčius (rus. Оникштынская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Anykščiai. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Anykščių seniūnija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XV a. 1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Anykščių dvarą ir valsčių su Anykščiais įkeitė Žemaitijos seniūnui ir Anykščių valdytojui Mykolui Kmitai Kuncevičiui už 1000 kapų grašių paskolą. XVI a. valsčiui priklausė Svėdasai ir Rokiškis. 1545 m. buvo sukilę valsčiaus valstiečiai. Carmečiu valsčius įsteigtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1923 m. valsčiuje buvo 16 868 ūkiai. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje pažymėjo radinius iš akmens amžiaus Anykščiuose, lietuvių (aisčių) senkapius Anykščiuose, Barbiškiuose, Semeniškėliuose, Šauliuose, piliakalnius Anykščiuose ir Semeniškėliuose, akmenis Anykščiuose, Puntakiuose, Stakiuose. 1931 m. prie Anykščių valsčiaus prijungtas Andrioniškio valsčius. Anykščių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Anykščių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 9470 825 kiemai [2] 24 seniūnijos 144
1923 m.[3] 219 11 196 2343
1932 m. 220 14115 15 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
220 13 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Andrioniškis Andrioniškio seniūnija Andrioniškio apylinkė
Anykščiai Anykščių miestelio seniūnija Anykščių apylinkė
Anykščiai (viensėdis) Anykščių kaimo seniūnija -
Bikūnai Bikūnų seniūnija Bikūnų apylinkė
Latava Latavos seniūnija -
Magylai Mogilių seniūnija Magylų apylinkė
Naujonys Naujonių seniūnija Naujonių apylinkė
Niūronys Niūronių seniūnija -
Piktagalys Piktagalio seniūnija Piktagalio apylinkė
Ramaškonys Ramoškonių seniūnija Ramaškonių apylinkė
Rubikiai Rubikių seniūnija Rubikių apylinkė
Stakės - Stakių apylinkė
Storiai Storių seniūnija Storių apylinkė
Šeimyniškiai Šeiminiškių seniūnija Šeimyniškių apylinkė
Šlavėnai Šlavėnų seniūnija Šlavėnų apylinkė
Vikonys Vikonių seniūnija Vikonių apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 13 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[9]

  • Alienikai (Lebdėnai)
  • Anykščiai
  • Ažugajai
  • Ažužeriai
  • Bikūnai
  • Bučioniai
  • Dvarioniai
  • Elmininkai
  • Elmiškis
  • Gyliai
  • Gojus
  • Grubai
  • Jurzdika
  • Katleriai
  • Kiaušai
  • Kirkai
  • Kiškeliai
  • Klikūnai
  • Klimiškiai
  • Kūniškiai
  • Lagedžiai
  • Lebdegėnai
  • Liūdiškiai
  • Margiai
  • Medžioliai
  • Meliausiškiai
  • Nagurkiškiai
  • Naujoniai
  • Niuroniai
  • Navariškis
  • Pagriaužiai
  • Pagubris
  • Palioniai
  • Pavariai
  • Pečiuliai
  • Penioniai
  • Piktagalis
  • Puosiniai
  • Rubikiai
  • Semeniškėliai
  • Semeniškiai
  • Skapiškiai
  • Storiai
  • Šauliai
  • Šlavėnai
  • Užupiečiai
  • Vaišviliškiai
  • Vaituliškis
  • Vykoniai
  • Voješiai
  • Vozgeliai
  • Zablacka (Paneivėnai)
  • Žažumbris

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1835 Anykščiai Antanas Baranauskas, poetas, vyskupas 1902
1836 Liudiškiai Klemensas Kairys, kunigas, poetas 1864
1849 Vėjeliškiai Antanas Karosas, vyskupas 1947
1852 Katlėriai Juozas Milašiūnas, knygnešys 1943
1879 Niūronys Jonas Biliūnas , rašytojas 1907
1882 Užuožeriai Antanas Vienuolis, rašytojas 1957
1892 Latava Mikas Masys, literatas 1973
1894 Slavėnai Elena Gimbutienė, agronomė 1982
1896 Liudiškiai Petras Biržys, literatas, dainininkas 1970
1901 Kiaušai Jonas Kuprionis, miškininkas, žurnalistas 1982
1901 Želtiškiai Jonas Karvelis, knygų leidėjas 1988
1903 Luciūnai Jonas Yla, rašytojas, žurnalistas 1976
1906 Vajėšiai Juozas Meškauskas (1906), gydytojas 2010
1909 Juostininkai Juozas Baltušnikas, išeivijos veikėjas 1956
1911 Bečerninkai Veronika Dagelytė, dainininkė 1956
1923 Elmininkai Juozas Bulotas, agronomas 2001
1929 Ažupiečiai Algirdas Eduardas Čižas, inžinierius 2016
1929 Bičionys Antanas Tyla, istorikas 2018
1930 Liepdegėnai Simonas Šimkūnas, inžinierius energetikas 2021
1932 Storiai Antanas Dilys, fotografas 2021
1938 Šeimyniškėliai Stanislovas Kalinka, architektas
1939 Pienionys Antanas Žukauskas, dailininkas, skulptorius 2022

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 764 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 770–771 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 15
  9. Anykščių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 695 psl.