Jukatano pusiasalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jukatano pusiasalis iš kosmoso

Jukatanas (isp. Yucatan) – maždaug 181,3 tūkst. km² ploto Centrinės Amerikos pusiasalis, skiriantis Meksikos įlanką nuo Karibų jūros. Pusiasalyje yra trys Meksikos valstijos: Jukatanas, Kampečė ir Kintana Roo, Belizo šiaurinė pusė ir dalis Gvatemalos. Didžiausi miestai: Merida, Kampečė, Belizas. Gyventojai – daugiausia majų palikuonys.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Pusiasalis plyti žemumose, iki 150 m virš jūros lygio. Šiaurėje ir vakaruose tęsiasi smėlėtas Kampečės krantas (apie 240 km ilgio), rytiniame krante yra uolų, pietuose – nedidelių salų ir užutėkių. Upės teka tik į rytus į šiaurės vakarus nuo Gvatemalos.

Didelę teritorijos dalį dengia tropiniai miškai. Kai kur, ypač pietinėje pusiasalio dalyje, džiunglės tokios tankios, kad vadinamos „šešių žingsnių džiunglėmis“ (atstumas iki „horizonto“). Pusiasalį dažnai niokoja uraganai.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Jukatano šiaurės vakaruose prieš 65 mln metų (kreidos ir paleogeno periodų sandūroje) įsirėžė stambus meteoritas, kurio kritimo vietoje dabar yra Čiksulubo (isp. Chicxulub) krateris. Maždaug 10 km skersmens meteorito išmuštos astroblemos skersmuo siekia 180 km. Manoma, kad šios katastrofos sukeltas poveikis – klimato atšalimas dėl atmosferoje tvyrančių dulkių ir degimo produktų, žemės drebėjimai ir cunamis – lėmė dinozaurų išnykimą (kreidos-terciaro masinis rūšių išnykimas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Majai.

Jukatanas – garsių civilizacijų lopšys. Visas šis pusiasalis sudarė dalį kultūrinio-istorinio Majos regiono. Taigi čia klestėjo majų civilizacija. Majai paliko gausybę archeologinių artefaktų: Čičen Icos, Tikalio, Ušmalio ir Tulumo miestus, daug piramidžių (teokalių), kelių ir kt.

Jukatano pusiasalį ilgokai (nuo X amžiaus) valdė ir toltekai, kurie buvo kilę iš Centrinės Meksikos regiono.

Pirmieji europiečiai, pasiekę Jukatano pakrantę, buvo ispanai Fransisko Ernadesas de Kordoba (Francisco Hernandez de Cordova) ir Chuanas de Grichalba (Juan de Grijalva) 1517 m. Po dešimties metų, 1527 m., ispanai, vadovaujami Fransisko de Monticho (Francisco de Montijo) užkariavo Jukataną ir jo administraciniu centru padarė senovinį To miestą, kurį pervadino Merida. Dėl įtakos Jukatanui ilgai varžėsi Naujoji Ispanija (dabartinė Meksika) ir Gvatemala, kol 1822 m. galutinai atiteko Meksikos jurisdikcijai.

1847 m. Jukatano žemvaldžiai (jutakekai – Jukatano pusiasalio kreolai, save vertinę kaip atskirą tautą) mėgino iškovoti pusiasaliui politinę nepriklausomybę nuo centrinės valdžios ir apginklavo majus, kurie nukreipė ginklus prieš žemvaldžius. Taip prasidėjęs Jukatano kastų karas (Guerra de Castas) su permaininga sėkme tęsėsi iki 1901 m., o pavieniai ginkluoti konfliktai – dar keliasdešimt metų.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

M. Peselis. Užmirštasis Kintana Roo pasaulis. Vilnius, 1977. Vikiteka