Majai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Majai – Centrinės Amerikos indėnų tautų grupė, kalbanti giminingomis kalbomis ir gyvenanti daugiausia Jukatano pusiasalyje. Ikikolumbiniais laikais šiose vietose jų protėviai sukūrė Majų civilizaciją.

Majų kalbomis dabar kalba apie 800 tūkst. žmonių, daugelis iš jų taip pat kalba ispaniškai.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Majų grupės ir kalbos

Šiuolaikiniai majai geografiniu ir lingvistiniu požiūriu gali būti skirstomi į tokias grupes:

  • jukatekai (Yucatec), gyvenantys Jukatano pusiasalyje (Meksika), šiaurės Belize ir šiaurės rytų Gvatemaloje;
  • lakandonai (Lacandón) – labai maža grupė žmonių, gyvenančių pietų Meksikoje tarp Usumasintos (Usumacinta) upės ir Gvatemalos sienos;
  • kičėjai, gyvenantys rytų ir vidurio Gvatemalos aukštumose Kekčiai, Pikomohiai, Pokomamiai, Uspantekai, Kičiai, Kakčikeliai, Cutuhiliai, Sakapultekai, Sipakapai);
  • mamėjai, gyvenantys vakarų Gvatemalos aukštumose (Mamiai, Tekai, Akvatekai, Išiliai);
  • kanchobalai, gyvenantys Huehuetenango regione Meksikoje (Motozintlec, Tuzantec, Jacaltec, Acatec, Tojolabal, Chuj);
  • cociliai (Tzotzil) ir celtaliai (Tzeltal), gyvenantys Čiapase pietų Meksikoje;
  • čolanai (Cholan), įskaitant čontalius (Chontal) ir čolius (Chol) Čiapaso šiaurėje ir Tabasko valstijoje (Meksika) bei čorčius (Chortí) iš pačių Gvatemalos rytų;
  • uastekai (Huastec), gyvenantys šiaurinėje Verakruso valstijoje bei gretimoje San Luis Potosi valstijoje vidurio rytų Meksikoje.

Buitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai skirtumai yra tarp aukštumose ir žemumose gyvenančių majų. Jukatekai, lakandonai ir čontaliai – čoliai gyvena žemumose. Huastekai yra tiek geografiškai, tiek lingvistiškai labiausiai izoliuota majų gentis. Visi kiti majai gyvena aukštumose.

Dabar majai daugiausia augina grūdines kultūras: kukurūzus, pupas ir moliūgus. Gyvena bendruomenėmis, kaimuose, fermose. Žemės ūkio įrankiai primityvūs. Jukatekai laiko kiaules, vištas, kartais – jaučius. Pramone majai beveik neužsiima, o jei ir užsiima, beveik visa orientuota į namų vartojimo prekes. Be to, žemės ūkio kultūras parduoda gretimiems regionams, kur jų nėra.

Apranga tradicinė, ypač tarp moterų; vyrai daugiau dėvi šiuolaikinius drabužius. Audimas ir verpimas buvo populiarus, tačiau dabar gana retas, ir daugelis nešioja fabrikuose pagamintus drabužius.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik visi majai yra nominalūs katalikai, tačiau jų krikščionybė yra glaudžiai persipynusi su pagoniškais tikėjimais. Gilios kosmologijos tradicijos. Viešumoje vyrauja daugiau krikščioniški ritualai, namuose praktikuojama taip pat ir ikikolumbinės eros tikėjimai.