Kekčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kekčiai
Gyventojų skaičius 852 012
Populiacija šalyse Gvatemala, Belizas
Kalba (-os) kekčių kalba, ispanų kalba
Religijos krikščionybė, vietiniai tikėjimai

Kekčiai – Centrinės Amerikos indėnų tauta, priklausanti majų tautų grupei. Gyvena daugiausia Gvatemalos kalnuose ir atogrąžose, nedidelė dalis Salvadore, Belize. Populiacija ~850 tūkst. žmonių. Kalba kekčių ir ispanų kalbomis.

Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupos, moliūginiai), gyvulininkystė (kiaulės, mulai). Taip pat verčiasi medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Pagrininiai amatai: puodininkystė, audimas, pynimas, medinių kaukių ir muzikos instrumentų gamyba. Išlaikę tradicinių kultų ir papročių, gausią mitologiją ir folklorą (susipynęs su katalikiškomis tradicijomis), senovinį kalendorių.

Kekčiai į Gvatemalos kalnus atsikėlė X–XII a. ir iki ispanų užkariavimo įkūrė keletą valstybių. 1528 m. kekčius nukariavo ispanai. XX a. pr. dalis persikėlė į Belizą[1].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kekčiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006