Cigaretė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cigaretė

Cigaretė – rūkymui skirtas gaminys, pagamintas iš plonai pjaustytų džiovintų tabako lapų (tabakas gali būti maišomas ir su įvairiais priedais). Džiovintas pjaustytas tabakas yra susukamas arba sugrūdamas į iš popieriaus suvyniotą cilindrą (dažniausiai trumpesnį nei 120 mm ir plonesnį nei 10 mm). Vienas cigaretės galas būna uždegamas ir paliekamas rusenti, todėl per kitą cigaretės galą (dažniausiai su filtru) galima traukti dūmus. Kartais rūkoma naudojant cigaretės laikiklį. Terminas cigaretė skirtas apibūdinti tabako gaminiams, bet gali būti taikomas ir kitiems panašios išvaizdos gaminiams, vietoj tabako užpildytiems žolelėmis ar kanapėmis.

Cigaretė nuo cigaro skiriasi mažesniu dydžiu, tuo, kad jos užpildui naudojamas apdorotas tabakas ir kad yra susukama į rūkomąjį popierių. Cigarus dažniausiai sudaro sveiki susukti tabako lapai.

Cigaretės - sveikatai pavojingas gaminys. Įrodyta, kad prie cigarečių smarkiai priprantama, todėl rūkymas tampa sunkiai metamu įpročiu. Cigaretės taip pat sukelia įvairių tipų vėžį, širdies, kraujo apytakos ir kvėpavimo ligas, apsigimimus (įskaitant fizinę ir protinę negalią).

Cigaretėse yra labai daug nikotino, kuris laikomas vienu iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.

Pagal Harvardo universiteto atliktus duomenis, nikotino kiekis didėja nuo 19982005 m. po 1,6 %[1]. Dėl didesnio nikotino kiekio rūkantiems daugėja sveikatos sutrikimų ir sunkiau atsikratyti šio žalingo įpročio.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Raižinio, esančio šventykloje Meksikoje, reprodukcija. Vaizduojamas mąjų žynys, rūkantis iš rūkymo vamzdelio

Panašūs į cigaretes gaminiai Centrinėje Amerikoje buvo žinomi apie IX amžių. Savo forma jie priminė vamzdelius. Majai, o vėliau ir actekai, tabaką ir įvairius psichoaktyvius narkotikus rūkydavo per religinius ritualus. Ir dažnai vaizduodavo rūkančius žynius ir deives keramikos dirbinių ir šventyklų raižiniuose. Cigarečių ir cigarų rūkymas buvo populiariausias rūkymo būdas Karibuose, Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje iki šių dienų.

Cigaretės nebuvo gerai žinomos angliškai kalbančioje pasaulio dalyje iki Krymo karo, kai britų kariai ėmė pamėgdžioti sąjungininkų turkų Osmanų karius, kurie vyniodavo tabaką į laikraščio skiautes.

Pavadinimas „cigaretė“ atsirado XVIII amžiuje: Sevilijoje elgetos ėmė rinkti nuo žemės cigarų galus, kuriuos numesdavo señoritos ('turtingas jaunas vyras'), sukdavo tabako liekanas į laikraščius ir rūkydavo. Pirmas tokio įpročio įrodymas gali būti randamas trijuose XVIII a. Francisco de Goya paveiksluose: La cometa, La merienda en el Manzanares ir El juego de la pelota a pala.

Žoržas Bizė (George Bizet) operoje „Karmen“ (Carmen), pastatytoje Ispanijoje 1830 m., pagrindinė herojė Karmen iš pradžių dirbo cigarečių fabrike.

Cigaretės, kaip tabako vartojimo forma, išpopuliarėjo per Krymo karą ir po jo. Prie to prisidėjo ir tabako, kurį patogu naudoti cigaretėse, kūrimas. Per I ir II pasaulinius karus cigaretės buvo duodamos kareiviams kaip davinio dalis. Per antrąją XX a. pusę daugiau sužinota apie tabako žalą, o tekstiniai perspėjimai ant cigarečių pakelių tapo jų įprasta dalimi. JAV dar neįgyvendino grafinių (manoma, kad jie yra efektyvesni) pranešimų apie cigarečių žalą sveikatai idėjos. Australijoje ir Kanadoje naudojami tekstiniai ir grafiniai įspėjimai, kuriuose vaizduojamas neigiamas tabako poveikis žmogui.

Cigaretės ženkliai patobulėjo nuo jų atsiradimo: atsirado ruoželiai, matomi skersai „rūkymo ašies“, filtrai, įvairių rūšių rūkomasis popierius ir panašūs patobulinimai.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Komerciškai pagamintos cigaretės yra tariamai paprastas produktas pagamintas iš tabako mišinio, popieriaus, PVA (polyvinilo acetatas) klijų, skirtų suklijuoti išorinį popieriaus sluoksnį. Dažnai naudojamas ir celiuliozės acetato pagrindu pagamintas filtras. Nors pačių cigarečių gamyba yra paprasta, daug dėmesio yra skiriama kiekvieno iš komponentų gamybai, ypač tabako mišiniui, kurį gali sudaryti daugiau nei 100 komponentų (dauguma iš jų – medžiagos suteikiančios tabakui tam tikrą kvapą). Pagrindinis ingredientas, kuris didina priklausomybę nuo cigarečių, yra dirbtinis tabakas (reconstituted tobacco). Jis turi priemaišų, kurios daro nikotiną lakesnį cigaretei degant.

Popierius[taisyti | redaguoti kodą]

Popierius, skirtas laikyti tabako mišiniui, gali būti įvairaus akytumo. Tai užtikrina tinkamą deguonies patekimą cigaretei degant. Popierius gali turėti ir priemaišų, kurios reguliuoja degimo spartą ar sulaiko degimo metu atsiradusius pelenus. Popierius, iš kurio gaminama burnoje laikoma cigaretės dalis, supanti filtrą, apsaugo nuo seilių, apriboja degimą. Jis taip pat praleidžia dūmus per vieną ar dvi eiles mažų, lazeriu padarytų skylučių.

Degimas reguliuojamas į popierių primaišant įvairių formų mikrokristalinės celiuliozės. Cigarečių popierius buvo specialiai „sukonstruotas“ derinant įvairaus akytumo popieriaus grupes, kad būtų galima sukurti „saugias“ („fire - safe“) cigaretes. Šios cigaretės dega (kai yra tiesiog uždegtos, bet nerūkomos, t. y. - dūmai netraukiami) lėčiau, todėl gali pačios užgesti.

Niujorkas buvo pirmoji JAV valstija, pareikalavusi, kad visos parduodamos valstijoje cigaretės atitiktų saugumo standartus. Kanadoje išleido panašų įsakymą, kuris galioja visoje šalyje ir yra paremtas tais pačiais standartais. Dauguma JAV valstijų priėmė arba svarsto panašius įstatymus.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Iš ko pagaminta cigaretė / Evaldas Žvirblis / Allen Carr centras http://www.allencarr.lt/Blogs/19/69/is-ko-pagaminta-cigarete

  1. Delfi.lt „Nikotino kiekis cigaretėse nuolat didėja“

Vikiteka