Kalat al Bahreinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:26°14′01″N 50°31′14″E / 26.23361°N 50.52056°E / 26.23361; 50.52056

Kalat al Bahreinas – senovinė prieplauka ir Dilmuno sostinė
Pasaulio paveldo sąrašas

Bahrain Fort overview.jpg
Vieta Bahreino vėliava Bahreinas
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, iv
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1192
Regionas** Arabų šalys
Įrašymo istorija
Įrašas 2005  (29 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Kalat al BahreinasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bahreino tvirtovė arba Kalat al Bahreinas (arab. قلعة البحرين‎ = Qal'at al-Bahrain), Portugalų tvirtovė – tvirtovė Bahreino valstybėje, Bahreino salos šiaurinėje pakrantėje, 6 km nuo Manamos. 2005 m. objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai ne tik viduramžiška tvirtovė, bet ir senovinio uosto, egzistavusio nuo Mesopotamijos laikų, liekanos.

Bahreino tvirtovė pastatyta ant telo – dirbtinės kalvos, susidariusios iš senų kultūrinių sluoksnių. Tele randama įvairių laikų žmonių kultūros, artefaktų, vietovė buvo gyvenama bent nuo XXIII a. pr. m. e. Tuo metu Kalat al Bahreinas buvo svarbiausias Dilmuno prekybinis centras bei sostinė. Miestas vykdė prekybą su Mesopotamija, Omanu, Indo slėnio civilizacija.

Kalat al Bahreinas yra palmių giraičių apsupta archeologinė vietovė. Ji turi tipinio telo pavidalą ir bruožus, sukurto dėl ilgalaikio žmonių gyvenimo čia susiklosčiusių kultūrinių sluoksnių. Archeologiniai kasinėjimai vietovėje pradėti danų ekspedicijos tarp 1954 ir 1970 m., vėliau tyrimus tęsė prancūzai (nuo 1978 m.) ir Bahreino archeologai (nuo 1987 m.).

Ankstyviausias sluoksnis, datuojamas ~2300 m. pr. m. e., sudarytas iš gyvenamųjų statinių, statytų jūros pakrantėje, liekanų. Šiuo laikotarpiu pastatytos storos mūrinės sienos, supusios ir saugojusios gyvenvietę. Vėlesnė siena, greičiausiai buvusi senosios sienos sustiprinimu, pastatyta ~1450 m. pr. m. e. Centrinėje kasinėjimų srityje rasti skirtingi kultūriniai sluoksniai. Pagrindinė rasta architektūra sudaryta iš 12 m pločio gatvės su dideliais, monumentaliais statiniais abipus. Ankstesni statiniai buvo atnaujinti ir praplėsti ir tarnavo kaip kasitų valdytojo rūmai (kasitai buvo iš Mesopotamijos atkeliavę šios vietovės kolonizatoriai). Toje pačioje vietoje rasti to paties laikotarpio ištaigingi namai su viešosiomis ir asmeninėmis erdvėmis, išvystyta nuotėkų sistema.

Ši vietovė buvo svarbus uostamiestis, kur žmonės ir tradicijos iš skirtingų pasaulio dalių susitikdavo ir mainydavosi. Tai buvo vienos svarbiausių šio regiono senųjų civilizacijų – Dilmuno – sostinė. Pakrantės tvirtovė buvo atkasta šiaurinėje vietovės dalyje. Ji greičiausiai pastatyta ne anksčiau III a. Jos statybinės medžiagos buvo panaudotos statant didesnę ir masyvesnę viduramžių Bahreino tvirtovę.

Nuo XVI a. iki šios vietovės apleidimo čia būta karinio posto. Didelė tvirtovė buvo pastatyta ant telo viršūnės, pagal ją pavadintas ir pati archeologinė vietovė. Bahreino tvirtovė perėjo keletą statybų fazių. Ankstyviausioji datuojama XV a. pr. 1529 m. atliktas pirmas reikšmingas tvirtovės ir jos gynybinio griovio išplėtimas, ji pritaikyta moderniai artilerijai. Trečiuoju statybų etapu tvirtovei suteikta dabartinė išvaizda. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo 1561 m., kai salą užėmė portugalai ir pristatė keletą genujietiškų kampinių bastionų bei praplėtė griovį. Tvirtovės plėtimas ir tvirtinimas atspindi augančią jūrinės prekybos kelių į Kiniją ir Indiją reikšmę bei karinę konfrontaciją tarp Portugalijos, Hormuzo kunigaikštystės, persų Safavidų ir Osmanų. Senas priplaukiamasis kanalas, iškirstas koralų rife, tuo laikotarpiu buvo praktiškai užpiltas, ir čia priplaukti galėjo tik maži laivai potvynio metu. Dėl šios priežasties tvirtovė buvo galutinai apleista ir palaipsniui persikeitė į 4500 m. senumo archeologinę vietovę.

Dilmuno rūmai yra išskirtiniai to laikotarpio viešosios architektūros pavyzdžiai, darę įtaką viso regiono architektūrai. Skirtingi įtvirtinimai yra geriausi gynybinių darbų, vykusių nuo III a. pr. m. e. iki XVI a., pavyzdžiai. Aplink vešinčios palmių giraitės kuria nuo senovės nepakitusį kultūrinį kraštovaizdį.