Kasitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Babliono imperija valdant kasitams.

Kasitai (kaššū) - senovės Artimųjų Rytų gentis po Babilonijos imperijos žlugimo apie 1531-1155 m. pr. m. e. užėmusi Babiloniją. Jų kalba laikoma izoliuota. Kasitų valdymas baigėsi apie 1155 m. pr. m. e. jų valstybę užkariavus elamitams. Tai buvo ilgiausiai Babiloniją valdžiusi dinastija.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kasitų kilmės vieta nėra aiški, tačiau greičiausiai buvo Irano Lurestane, Zagroso kalnuose.[1][2]

Chronologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kasitų laikotarpio chronologija daugiausia remiasi sinchronizmais su tuo pačiu laikotarpiu valdžiusiais Asirijos valdovais. Iš Amarnos laiškų nustatoma, kad Kadašman-Enlilis I valdė tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Amenhotepas III, o Burna-Buriašas II tuo pat metu kaip ir Amenhotepas IV ir Tutanchamonas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istorijos šaltiniuose minimi nuo XVIII a. pr. m. e., Hamurabio sūnaus Šamšu-ilunos 9-aisiais valdymo metais (valdė 1686-1648 m. pr. m. e.) kaip Siparo žemės ūkio darbininkai. Čia jie gyvenę atskiruose miesto kvartaluose. Maždaug po trijų kartų kasitai minimi jau kaip valdininkai, galėjo įsigyti žemės.[3]

Babiloną apie 1531 m. pr. m. e. užėmus hetitams kasitai palaipsniui užvaldė šiaurinę Babiloniją, o 1475 m. pr. m. e. užėmė ir pietinę jos dalį. Hetitai nuvertė Marduko stabą, tačiau kasitai grąžino Marduką į Babiloną ir padarė jį lygiu kasitų vyriausiajam dievui. Tikslios aplinkybės kaip kasitai užėmė Babiloniją nėra aiškios, nes iš tuometinio "Tamsiųjų amžių" laikotarpio neišliko tai aprašančių dokumentų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lorestan - Facts from the Encyclopedia - Yahoo! Education
  2. History of Iran: Iranologie.com
  3. Marlies Heinz, Vorderasiatische Altertumskunde. Tübingen, Günter Narr 2009, 180