Naugarduko vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naugarduko vaivadija
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1507 – 1795 Flag of Russia.svg
POL województwo nowogródzkie IRP COA.svg
Navahrudak Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: LDK
Administracinis centras: Naugardukas
Pavietai: 4 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Naugarduko vaivada

Naugarduko vaivadija (brus. Наваградскае ваяводства, lot. Palatinatus Novogrodensis) – nuo 1507 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Naugardukas, plotas 33 200 km².

Vaivadija atkurta XX a. tarpukariu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadija įsteigta 1507 m. pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą. Naugarduko ir Slonimo ekonomijos priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio stalo valdoms.

Naugarduko vaivadijai priklausė keturi pavietai:

Atstovavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Naugarduko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Naugarduko vaivada ir Naugarduko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Naugardukas, Slonimas ir Volkovyskas.

Vaivada[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Naugarduko vaivada.

Pirmuoju Naugarduko vaivada 1507 m. tapo Jonas Glinskis.

Naugarduko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Naugarduko vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Naugarduko vaivados rūbai buvo raudonas kantušas ir juodas žiponas.

Atkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijos apskritys 1930 m.
Vaivadija 1930 m. Lenkijoje

Vaivadija buvo atkurta 19191939 m. tarpukario Lenkijoje, šiaurinėje jos dalyje buvo lietuvių etninių žemių. Vaivadijai priklausiusios apskritys:

Apskritis Laikotarpis Centras
Baranovičių apskritis 1919–1939 Baranovičiai
Breslaujos apskritis 1919–1939 Breslauja
Dysnos apskritis 1919–1922 Glubokas
Dunilovo apskritis 1919–1922 Dunilovas
Lydos apskritis 1919–1939 Lyda
Naugarduko apskritis 1919–1939 Naugardukas
Nesvyžiaus apskritis 1919–1939 Nesvyžius
Slanimo apskritis 1919–1939 Slanimas
Stolpcų apskritis 1919–1939 Stolpcai
Ščiutino apskritis 1929–1939 Ščiutinas
Valažino apskritis 1919–1939 Valažinas
Vileikos apskritis 1919–1922 Vileika

1922 m. Dysnos, Dunilovo ir Vileikos apskritys prijungtos prie Vilniaus žemės.