Anarchija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anarchizmo simbolis

Anarchija (gr. αναρχία 'be valdžios') –

  1. visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos.
  2. Aristotelis anarchija vadino žmonių nenorą paklusti valdžiai bei dėl to kylančią betvarkę. Todėl dažnai sąvoka painiojama su anomija.

Anarchistinės visuomenės sukūrimą nagrinėja anarchizmas. Anarchistai anarchiją paprastai pateikia kaip savivaldos sistemą, daugiau teorinę (nors būta keletas sėkmingų istorinių pavyzdžių) [1], kuri, nuosekliai vengdama prievartos, hierarchijos ir autoritetų tuo pat metu visgi sukuria produktyvią, pageidautiną visuomenę.[2]

Teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Anarchistiniai visuomeniniai santykiai yra grindžiami savitarpio pagalba, tiesiogine demokratija ir atstovavimu per laisvai išrinktas tarybas ir bevaldyste, t. y. visa valdžia priklauso žmonėms, o ne atstovams. Yra įvairūs anarchistinės organizacijos metodai: P. A. Kropotkino siūlyta anarchokomunistinė sistema valstybę siūlo paversti savanoriška komunų federacija, demokratinio principo pagrindas – komunų gyventojų savivalda. Anarchosindikalizmas visuomenės organizacijos pagrindu laiko savanores profsąjungas ir jų susivienijimus.

Anarchistinės visuomenės[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijos Laisvoji Valstybė (930–1262)[taisyti | redaguoti kodą]

Viena pirmųjų žinomų anarchistinių bendruomenių, kurioje nebuvo absoliučiai jokios valdžios, o visi įstatymai buvo priimami bendru gyventojų susirinkimu. Taip pat teismus atstojo gyventojų susirinkimai. Šalyje visgi nebuvo savitarpio pagalbos ekonomikos, egzistavo tiesioginių mainų laisvoji rinka.

Piratų valstybės (1350–1520)[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje piratavimas ilgą laiką buvo rimta problema, bet tik XIV amžiuje piratai tapo stipria, konsoliduota jėga ir ėmė užiminėti vietinių kunigaikščių žemes bei kurti savo valstybes, kuriose santvarka buvo analogiška Islandijos modeliui.

Utopia (1847–1864)[taisyti | redaguoti kodą]

JAV, Ohajo valstijoje susikūrusi anarchistų individualistų kolonija. Pinigus pakeitė darbo kortelės, veikė laisvoji rinka. Bendruomenė žlugo per JAV pilietinį karą.

Laisvoji teritorija (1918–1921 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Laisvoji teritorija, 1918–1921

1917 metais, įvykus Vasario revoliucijai į laisvę paleisti visi politiniai kaliniai, tarp jų anarchokomunistas, P. A. Kropotkino sekėjas Nestoras Machno. Grįžęs į gimtąjį kaimą Guljaipole ten sukūrė pirmąją anarchistinę komuną, kurioje nebuvo nei pinigų, nei bet kokios valdžios, bei suformavo Revoliucinę Sukilėlių Armiją, dar žinomą kaip Juodąją Gvardiją, kuri taip pat rėmėsi lygybės bei demokratijos principais – visi kariai buvo savanoriai, o karininkai renkami balsavimu, iš kareivių tarpo. 1918 metais bendrai su naujai susikūrusiomis komunomis suformuota Anarchistinių Organizacijų Konfederacija. Tai buvo stipri karinė jėga, padėjusi bolševikams (kurie buvo anarchistų sąjungininkai) įveikti austrų, vokiečių, Ukrainos nacionalistų bei Baltųjų karines pajėgas. Anarchistai tikėjosi, jog pasibaigus pilietiniam karui bolševikai suteiks Ukrainai kaip anarchistinei valstybei autonomiją. Besibaigiant pilietiniam karui Levo Trockio įsakymu anarchistai paskelbti banditais bei kontrrevoliucionieriais, išduoti ir palaipsniui sunaikinti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.youtube.com/watch?v=kOTBGrrDeXg Noam Chomsky on the history of Anarchy.
  2. A discussion on what anarchy is, by those that self-identify as anarchists.

Vikiteka