Minsko vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minsko vaivadija
lenk. Województwo mińskie
brus. Менскае ваяводства
lot. Palatinatus Minscensis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1566 – 1793 Flag of Russia.svg
Banner of Miensk Voivodeship.svg POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsk Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: LDK
Administracinis centras: Minskas
Pavietai: 3 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Minsko vaivada
Plotas: 55 500 km² ({{{plotasmetai}}})

Minsko vaivadija (brus. Менскае ваяводства, lot. Palatinatus Minscensis) – nuo 1466 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Minskas, plotas 55 500 km².

Vaivadijos herbas – baltas Vytis raudoname lauke, jis taip pat buvo ir geltonoje vaivadijos vėliavoje. 1776 m. įvedus vaivadijų pareigūnų uniformas, Minsko pareigūnai vilkėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžiais būsimosios vaivadijos žemėse gyveno krivičiai, XI a. dalis jų pateko į Polocko kunigaikštystę, dalis vietinių kunigaištukų pripažino Kijevo kunigaikščių valdžią. XIII a. pradžioje didžioji žemių dalis atsidūrė lietuvių kunigaikščio Ringaudo (m. 1219 m.) valdose, vėliau perėjo jo vaikaičiui Mindaugui. Po Mindaugo mirties žemėse įsigalėjo Haličo-Vladimiro kunigaikščiai, bet 1300 m. jas atsiėmė Vytenis.

1413 m. Jogaila, pertvarkydamas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administraciją, panaikino Minsko kunigaikštystę ir prijungė ją prie Vilniaus vaivadijos. 1566 m. Minsko vaivadija išskirta kaip atskiras administracinis vienetas. Iš pradžių vaivadija padalyta į du pavietus: Minsko ir Rečicos. Po Liublino unijos prie jos prijungtas Mozyriaus pavietas, sudarytas iš likusios Lietuvai KIjevo vaivadijos dalies.

Pagrindiniai miestai: Minskas, Mozyrius, Rečica, Gomelis, Bobruiskas, Krėva, Kaidanovas.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Minske.

Atstovavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Minsko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Minsko vaivada ir Minsko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Nuo 1599 m. Minske paeiliui su Naugarduku vykdavo pavasarinė Lietuvos Tribunolo sesija. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1775 m. Tribunolo sesijos vykdavo Gardine.

Miesto seniūnus turėjo Minskas, Mozyrius ir Rečica.

Vaivada[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Minsko vaivada.

Minsko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Minsko vaivada turėjo trisdešimt penktą, paskutinę pagal rangą pasauliečių poziciją.