Kujavija
Kujavija (lenk. Kujawy) – istorinė žemė šiaurės Lenkijoje, Vyslos ir Notecės tarpupyje, į vakarus nuo Mazovijos, į šiaurę nuo Didžiosios Lenkijos.
Kujavija į Lenkijos valstybę įtraukta 960 m. valdant Mieško I-ąjam. Boleslovo III Kreivaburnio sūnums pasidalinus valdas, Kujavija priskirta Mazovijos kunigaikštystei. 1194 m. sudaryta autonominė Kujavijos kunigaikštystė, kuriai vadovavo Lešekas II Baltasis. 1202–1234 m. Kujavija vėl priklausė Mazovijai, kurią valdė Konradas Mazovietis. Jis 1226 m. į savo valdas pasikvietė Teutonų ordiną. Riteriai įsitvirtino rytų Kujavijoje, Dobrynės žemėje. XIII a. antroje pusėje kraštas padalintas į dvi kunigaikštystes su centrais Inovroclave ir Kujavijos Brastoje. XIV a. Vladislovas Aukštaalkūnis Kujaviją prijungė prie suvienytos Lenkijos valstybės. 1332 m. didžiąją krato dalį užkariavo teutonai, tačiau lenkai juos palaipsniui išstūmė.
Po ATR padalijimų Kujavija priklausė Prūsijos karalystei. Dabar kraštas įeina į Lenkijos Kujavijos Pamario vaivadiją.
|
|||||||||||||
