Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė (rus. Великое княжество Московское) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIII–XVI amžiais.
Maskvos kunigaikštystė buvo įkurta 1283 m. suirus Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystei. XIV a. kunigaikštystė įgijo didžiosios kunigaikštystės vardą. XV a. pradėtos užkariauti kitos buvusios Kijevo Rusios kunigaikštystės: Naugardas (1478 m.), Jaroslavlis (1463 m.), Rostovas (1474 m.), Tverė (1485 m.). 1480 m. nusimetė mongolų-totorių jungą. XV a. pab. – XVI a. pr. po karų su LDK prisijungė dalis rytinių LDK žemių. XVI a. viduryje karūnavus Ivaną Rūstųjį pradėta vadinti Rusija.
