Valdymo forma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šio puslapio turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Valdymo forma yra sistema, pagal kurią valdoma valstybė. Praktikoje naudojamos ir siūlomos daugybė įvairių valdymo formas apibūdinančių sąvokų. Žemiau pateikiamas daugiausiai vartojamų valdymo formų sąrašas. Pastebėkite, kad praktikoje galima suderinti keletą paprastų valdymo formų vienoje valstybėje.

• Anarchizmas
  • Anarchokapitalizmas
  • Ekoanarchizmas
  • Ekofeminizmas
  • Libertarinis socializmas
• Autokratija ir diktatūra
  • Despotizmas
  • Karinė chunta
  • Kleptokratija
  • Monarchija
  • Absoliutinė monarchija
  • Konstitucinė monarchija (konstitucinės monarchijos paprastai nėra autokratiškos, nors ir išsivysčiusios iš autokratinių formų)
  • Paveldimoji monarchija
  • Renkamoji (elekcinė) monarchija
• Demokratija
  • Tiesioginė demokratija
  • Dalyvavimo demokratija
  • Atstovaujamoji demokratija
  • Vestminsterio sistema
  • Parlamentinė sistema
  • Konsensuso vyriausybė
  • Socialinė demokratija
  • Prezidentinė sistema
  • Pusiauprezidentinė sistema
• Oligarchija
  • Aristokratija
  • Gerontokratija
  • Meritokratija
  • Plutokratija
  • Technokratija
  • Teokratija
• Respublika
  • Bananinė respublika
  • Federacinė respublika
  • Islamo respublika
  • Socialistinė respublika
  • Tarybinė respublika

Šios valdymo formos suteikia schematišką apibūdinimą apie valstybės vyriausybės galios struktūrą, tačiau kiekviena vyriausybė yra unikali, kaip ir kiekviena šalis ir jos konstitucija – pagrindinis įstatymas detaliai aprašantis valdymo formą.

Socializmas, komunizmas ir fašizmas, atsiradę kaip socioekonominiai judėjimai ir perėmę valdžią vadovaujami tam tikrų partijų dėl jų ilgametės buvimo valdžioje istorijos, stiprių ideologinių ryšių leido kai kuriems autoriams juos taip pat laikyti valdymo formomis.