Smolensko vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smolensko vaivadija
lenk. Województwo smoleńskie
lot. Palatinatus smolencensis
Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
1508 – 1793 Romanov Flag.svg
POL województwo smoleńskie IRP COA.svg
Smolensk Voivodeship within Lithuania in the 17th century.png
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė: Abiejų Tautų Respublika
Provincija: LDK
Administracinis centras: Smolenskas
Pavietai: 2 ({{{admVienetoKiekisMet}}})
Vaivada: Smolensko vaivada

Smolensko vaivadija – (lenk. Województwo smoleńskie, lot. Palatinatus smolencensis) – nuo 1508 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1739 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Smolenskas. Kadangi ši teritorija ne kartą keitė pavaldumą, ilgesniąją savo istorijos dalį 1514-1613 m. ir 1654-1793 m. vaivadijos teritorija buvo valdoma Maskvos. Tačiau vaivadija šiais laikotarpiais nebuvo panaikinta, buvo renkami Smolensko vaivados, turėję tik nominalią valdžią.

Vaivadijos herbas liko senasis Smolensko seniūnijos herbas su sidabrine vėliava. Vaivadijos atstovai dėvėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Smolensko vaivadija įsteigta 1508 m. vietoje Smolensko seniūnijos (ar Smolensko vietininkijos). Tačiau netrukus, LDK-Maskvos karo (1512–1522) metu, 1514 m. beveik visą Smolenską užėmė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, o 1522 m. paliaubos paliko teritoriją Rusijai. Tiesa, formaliai LDK vaivadija nebuvo panaikinta.

ATR-Maskvos karo metu (1605–1618) Abiejų Tautų Respublika susigrąžino Smolenską (miestas buvo paimtas po 2 metus trukusios apgulties 1611 m.). 1618 m. Deulino paliaubos patvirtino šias žemes LDK sudėtyje. 1613 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas patvirtino „Smolensko vaivadijos ordinaciją“, kurioje nustatė kiek kitokią, negu kitose vaivadijose pareigūnų skyrimo ir bajorų žemių valdymo tvarką, nes buvo likusi senoviška rusiška padalijimo į valsčius (ujezdus) sistema. Bajorų seimeliai buvo renkami nuo 1621 m.

Tuo metu vaivadija apėmė visas iš Maskvos naujai atimtas žemes be vakarinių Smolensko žemės teritorijų ji apėmė ir vakarines Černigovo žemės teritorijas su Starodubu ir Černigovu. Tuo metu vaivadija padalinta į du pavietus - Smolensko (šiaurėje) ir Starodubo (pietuose).

Negalėdama susitaikyti su Smolensko praradimu, Maskva 1632 m. pradėjo Smolensko karą. Jam pasibaigus 1634 m. pasirašyta Polianovkos taika iš esmės patvirtino Deulino paliaubų sienas, tik vienas miestas, Serpeiskas perėjo Rusijai. Iš karto po karo ATR atskyrė iš Smolensko vaivadijos (Starodubo pavieto) Černigovo vaivadiją. Be to, 1638 m. Nevelio, Sebežo ir Krasnogorodo valsčiai perduoti Polocko vaivadijai. Galiausiai, 1644 m. Rusijai buvo atiduotas Trubčevskas. Šios reformos gerokai sumažino vaivadijos teritoriją, ir geografiškai atskyrė abu pavietus, kurie iki tol buvo susijungę.

Vaivadijoje pravesta valakų reforma, 9 miestai gavo Magdeburgo teises, kūrėsi cechai, laisvose žemėse buvo apgyvendinami Lietuvos totoriai, kazokai ir bajorai.

Smolensko žemės likimą galutinai išsprendė 1654–1667 m. ATR-Maskvos karas. Jau 1654 m. Rusija užėmė Smolenską. Šį Abiejų Tautų Respublikos praradimą užtvirtino 1667 m. Andrusovo sutartis ir 1686 m. Amžinoji taikos sutartis. LDK likusi teritorija aplink Oršą buvo prijungta prie Vitebsko vaivadijos. ATR valdininkai pabėgo iš buvusios Smolensko vaivadijos žemių (jie buvo vadinami ezguliantais), apsigyveno Vilniuje ir toliau nominaliai rinkdavosi į seimelius. Nominalūs Smolensko vaivados buvo renkami iki pat 1793 m., kol vaivadija galutinai panaikinta.

Teritoriniai vienetai[taisyti | redaguoti kodą]

Smolensko vaivadija natūraliai buvo padalyta į du pavietus:

Visuotinis bajorų šaukimas į kariuomenę vykdavo Smolenske. Smolenske taip pat buvo ir miesto seniūnas.

Atstovavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Smolensko vaivadija 1562 m. įėjo į LDK sudėtį. (Abraomo Ortelijaus sudaryto žemėlapio “Litvania, Russiae, Moscoviae et Tartariae“ fragmentas)

Smolensko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo pasaulietiniai pareigūnai – Smolensko vaivada ir Smolensko kaštelionas, o nuo 1612 m. ir dvasinis atstovas – Smolensko vyskupas. Pavietų seimeliai rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir po du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Vaivada[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Smolensko vaivada.

Pirmasis Smolensko seniūnas buvo Mantvydo sūnus Hlebas, pirmasis vaivada Jurgis Hlebavičius.

Smolensko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Smolensko vaivada turėjo aukštą pagal rangą, devynioliktą pasauliečių poziciją. Smolensko vyskupas sėdėjo paskutinis.