Mstislavlio vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mstislavlio vaivadija
Vaivadijos herbas
Vaivadijos herbas
Žemėlapis
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Pavaldus: LDK
Vaivadijos centras: Mstislavlis
Pavietų skaičius: -
Vaivados: Mstislavlio vaivada

Mstislavlio vaivadija (brus. Мсціслаўскае ваяводства (Mścisłaŭskaje vajavodztva), lot. Palatinatus Mscislaviensis) – nuo 1566 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 15691772 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Mstislavlis, plotas 22 600 km².

Vaivadijos herbas – baltas Vytis raudoname lauke, jis taip pat buvo ir šviesiai geltonoje vaivadijos vėliavoje. 1776 m. įvedus vaivadijų pareigūnų uniformas, Mstislavlio pareigūnai vilkėjo granato spalvos kantušus su sidabriniais apvadais ir šviesiai geltonos spalvos žiponus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mstislavlis, įkurtas 1136 m. priklausė Kijevo Rusiai, XIII a. susikūrė savarankiška Mstislavlio kunigaikštystė, užkariauta Algirdo, kurios daliniu kunigaikščiu 1377 m. tapo Gediminaitis Karigaila. 1390 m. žemes paveldėjo Lengvenis, kurio vadovaujami Smolenske, Oršoje ir Mstislavlyje dislokuoti lietuvių kariuomenės pulkai nulėmė Žalgirio mūšio baigtį. Vėliau valdė Lengvenio palikuonys Lengvenaičiai ir su jais susiję Mstislavskiai. Mstislavlio kunigaikštystė buvo likviduota 1514 m., Lietuvos karo su Maskva įkarštyje. Iš pradžių buvo sudaryta Mstislavlio seniūnija, o 1566 m. Žygimantas Augustas įsteigė Mstislavlio vaivadiją.

1654 m. Rusijos vaivada Trubeckojus nusiaubė Mstislavlio vaivadiją, vien mieste iš 15 000 gyventojų liko 700. Nuo tada Mstislavlio gyventojai pradėti vadinti nepaskerstaisiais.

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1772 m. nuo vaivadijos atskyrė didžiąją dalį žemių, kurios tapo Rusijos imperijos Mogiliovo gubernija. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas, nors po Antrojo padalijimo – tik nominaliai. Bajorų seimeliai buvo renkami iki 1795 m.

Mstislavlio vaivadija į pavietus padalyta nebuvo. Pagrindiniai miestai: Mstislavlis, Mogiliovas.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Mstislavlyje.

Atstovavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Mstislavlio vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Mstislavlio vaivada ir Mstislavlio kaštelionas. Krašto seimelis rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Vaivada[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mstislavlio vaivada.

Pirmasis Mstislavlio vaivada buvo Jurgis Astikas.

Mstislavlio vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Mstislavlio vaivada turėjo trisdešimt pirmą pagal rangą pasauliečių poziciją.